Pagrindinis priėmimas į Transporto inžinerijos doktorantūros studijas vyksta birželio mėnesį. Jei po jo lieka laisvų vietų, rudenį yra skelbiamas papildomas priėmimas. Tikslias priėmimo datas galima rasti KTU skiltyje „Datos ir terminai“.
Jungtinės doktorantūros studijos, vykdomos kartu su Vilniaus Gedimino technikos (koordinuojanti institucija), Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetais.
Transporto inžinerijos doktorantūros studijų metu rengiami aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai, gebantys spręsti aktualias transporto srities problemas. Tyrimai apima ginkluotės sistemų dinamiką, transporto priemonių kūrimą, sąstatų ir transporto sistemų analizę bei orlaivių konstrukcijų mechaniką, o dalis studijų ar tyrimų gali būti atliekama užsienyje.
Transporto inžinerija sprendžia šiuolaikines mobilumo, saugos ir infrastruktūros problemas, įskaitant energiją taupančius transporto sprendimus, skaitmenizuotą transporto sistemų valdymą ir inovacijas transporto priemonių bei sistemų kūrime. Tyrimai prisideda prie efektyvesnės, saugesnės ir tvaresnės transporto infrastruktūros plėtros.
Studijuodami doktorantai įgyja aukšto lygio tyrimų įgūdžių, galimybę bendradarbiauti su pramonės įmonėmis ir tarptautinėmis institucijomis, dalyvauti moksliniuose projektuose bei konferencijose. Baigę studijas jie gali tęsti karjerą akademinėje, tyrimų ar pramonės srityse, kuriose sprendžia aktualias transporto srities problemas ir diegia inovacijas.
Studentams suteikiama papildoma galimybė vykdyti dvigubo laipsnio studijas su Bolonijos universitetu (Italija), gauti Europos daktaro sertifikatą, įsitraukti į apmokamą projektinę veiklą, pristatyti tyrimų rezultatus mokslo populiarinimo iniciatyvose bei dalyvauti įgyvendinant apmokamas sutartis su verslo ir pramonės partneriais.
Doktorantai gali gauti įvairią finansinę paramą, įskaitant mėnesines stipendijas, taip pat finansavimą mokslinių tyrimų rezultatų pristatymui tarptautinėse konferencijose. Sudaromos galimybės vykdyti „Erasmus+“ programos finansuojamus tyrimus. Be to, skiriamas papildomas finansavimas už akademinius pasiekimus ir mokslinį aktyvumą.
| Tematikos pavadinimas | Galimi moksliniai vadovai | Finansavimo šaltinis | |
|---|---|---|---|
| Kompleksinės metodikos elektrinių autobusų energijos vartojimo efektyvumui ir keleivių komfortui užtikrinti įvairiomis klimato sąlygomis kūrimas |
doc. dr. Rolandas Makaras »
|
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.Šio darbo tikslas – sukurti eksperimentiškai pagrįstą metodiką, leidžiančią optimizuoti elektrinių autobusų energijos vartojimą įvairiomis klimato sąlygomis užtikrinant aukštą keleivių komforto lygį. |
| Integruotais skaičiavimo ir eksperimentiniais tyrimais grįstos pažangios aušinimo sistemos, skirtos elektromobilių akumuliatorių valdikliams, naudojant naujus hibridinius skysčius, kūrimas |
prof. dr. Laurencas Raslavičius »
|
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.Sparčiai elektrifikuojant transportą, gerokai išaugo poreikis efektyvių ir patikimų šilumos valdymo sistemų, skirtų elektromobilių (EM) galios elektronikai ir akumuliatorių valdikliams. Šie komponentai generuoja daug šilumos esant didelei apkrovai ir greitam perjungimui, o per didelis temperatūros kilimas gali sumažinti efektyvumą, patikimumą ir eksploatavimo laiką, kartu padidindamas šiluminio gedimo įtakojamą riziką. Šio tyrimo tikslas – sukurti pažangią hibridinę šilumos valdymo sistemą EV akumuliatorių valdikliams, naudojant integruotą, skaičiavimais ir eksperimentiniais tyrimais grįstą sistemą. Tyrime daugiausia dėmesio bus skiriama šilumos generavimo mechanizmų valdiklių moduliuose analizei ir optimizuotų aušinimo architektūrų, apimančių skystus, dujinius, hibridinius ir nanotechnologijomis pagerintus aušinimo skysčius, projektavimui. Naudojant CFD ir „Multiphysics“ modeliavimo įrankius bus sukurtas išsamus trimatis skaitmeninis EV akumuliatoriaus valdiklio modelis. Ypatingas dėmesys bus skiriamas šiluminio vienodumo gerinimui ir piko temperatūros sričių mažinimui valdiklyje. Be to, bus taikomi optimizavimo metodai, skirti įvertinti ir pagerinti aušinimo efektyvumą, galios poreikius, sistemos kompaktiškumą ir bendrą energijos suvartojimą. Nauji hibridiniai aušinimo skysčiai ir nano technologija paremti skysčiai bus eksperimentiškai charakterizuojami, siekiant patvirtinti skaitines prognozes ir įvertinti jų termofizines charakteristikas. Šio tyrimo rezultatai prisidės prie elektromobilių elektroninių valdymo sistemų šiluminio patikimumo, energijos vartojimo efektyvumo ir ilgaamžiškumo gerinimo, taip palaikant tvarių ir didelio našumo elektromobilumo technologijų plėtrą. |
| Modulio pavadinimas | Kreditai | Organizavimo būdas |
|---|
| Aeronautikos ir kosmoso inžinerija | 6 | |
| Akademinė komunikacija | 6 | |
| Geležinkelio riedmenų traukos teorija | 6 | |
| Ginkluotės sistemų dinamika | 6 | Mišrusis |
| Intermodalinio transporto sistemos problemos ir jų sprendimai | 6 | |
| Kelių transporto srautų dinaminių procesų modeliavimas | 6 | |
| Metrologijos teorija ir praktika aviacijos gamyboje | 6 | |
| Mokslinių tyrimų metodų pagrindai | 9 | |
| Rotortronika. Dinamika ir diagnostika | 6 | |
| Transporto priemonių ir kelio sąveika | 6 | |
| Transporto priemonių ir technologinių įrenginių dinaminių, hidrodinaminių ir termodinaminių procesų modeliavimas | 6 | |
| Transporto priemonių netiesinė dinamika | 9 | |
| Transporto priemonių transmisijų dinamika ir modeliavimas | 6 | |
| Transporto technologinių procesų optimizavimas ir optimalus valdymas | 6 | |
| Traukos riedmenų elektros pavaros ir jų valdymas | 6 | |
| Vidaus degimo variklių teorija | 6 |
| Modulio pavadinimas | Kreditai | Organizavimo būdas |
|---|
| Akademinių ir mokslinių tekstų rašymo principai anglų kalba | 1 | Mišrusis |
| Dizainu grindžiamo mąstymo taikymas tyrimuose | 2 | Kontaktinis |
| Mokslinių tyrimų duomenų valdymas | 1 | Kontaktinis |
| Mokslinių tyrimų etika | 1 | Kontaktinis |
| Mokslinių tyrimų projektų subsidijų valdymas | 2 | Mišrusis |
| Mokslo komunikacija visuomenei | 1 | Nuotolinis |
| Sisteminė literatūros analizė | 1 | Mišrusis |
| Skaitmeniniai mokslinio teksto rašymo ir publikacijų rengimo įrankiai | 2 | Mišrusis |

Aviacija jau ilgai yra mane dominanti sritis, todėl džiaugiuosi galėdamas toliau joje gilinti savo žinias ir užsiimti moksline veikla. Ši doktorantūros programa vienija specialistus iš aviacijos ir sausumos transporto sričių. Tokiu būdu atveriamos galimybės aktualioms ir įdomioms jungtinėms veikloms. Studijuodamas doktorantūroje jaučiuosi svarbia dalimi komandos, vystančios universiteto tyrimų aviacijos inžinerijos srityje potencialą.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete esanti moderni įranga reikšmingai prisidėjo prie mano tyrimų kokybės ir prototipavimo galimybių. Įsimintiniausi darbai buvo atlikti aerodinaminio vamzdžio laboratorijoje, kur testavau sukurtus sparno elementus. Čia praleistas ilgas laikas atsipirko – gauti rezultatai patvirtino daugelį metų tobulintų algoritmų tikslumą.
Pagrindinis priėmimas į Transporto inžinerijos doktorantūros studijas vyksta birželio mėnesį. Jei po jo lieka laisvų vietų, rudenį yra skelbiamas papildomas priėmimas. Tikslias priėmimo datas galima rasti KTU skiltyje „Datos ir terminai“.
Doktorantūros studijos gali būti valstybės finansuojamos (VF) ir valstybės nefinansuojamos (VNF). Priimtieji į VF vietą nemoka už studijas, jie gauna valstybės paramą (stipendiją). Dauguma doktorantų renkasi būtent šį kelią.
Įstojusieji į VNF vietą moka už studijas nustatytą kainą. Mokestį už studijas gali mokėti pats doktorantas arba trečioji šalis.
Disertacijos tematika Transporto inžinerijos doktorantūros studijose pasirenkama pildant stojimo prašymą sistemoje t. y. prieš įstojant į doktorantūros studijas.

Doktorantūros mokykla
Konsultuokis ir studijuok
Studentų g. 50, LT-51368, Kaunas
el. p. doktorantura@ktu.lt
Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas
XII rūmai
Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
el. p. midf@ktu.lt