Transporto inžinerija

Jungtinė doktorantūra su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (koordinuojanti institucija), Klaipėdos universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu.

Jungtinė KTU, VGTU, VDU ir KU transporto inžinerijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa atitinka pagrindines atliekamų tyrimų sritis: ginkluotės sistemų dinamikos, transporto priemonių kūrimo, sąstatų dinaminių procesų analizės, transporto sistemų analizės, orlaivių konstrukcijų mechanikoje. Dauguma doktorantų dalį studijų arba tyrimų atlieka užsienio mokslo ir studijų institucijose.
Transporto inžinerijos doktorantūros studijų programos tikslas – ugdyti aukščiausios kvalifikacijos transporto inžinerijos krypties mokslininkus, gebančius atlikti aktualių transporto srities problemų sprendimui nukreiptus mokslinius tyrimus.

registruotis konsultacijai

Tematikos pavadinimas	Galimi moksliniai vadovai	Finansavimo šaltinis
Dirbtinio intelekto taikymas VDV veikiančio vandeniliniais degalais darbo parametrų ir emisijų charakterizavimui	prof. dr. Laurencas Raslavičius	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – sukurti dirbtiniu intelektu pagrįstą sistemą, skirtą apibūdinti ir optimizuoti vidaus degimo variklio (ICE), veikiančio naudojant vandenilio kurą, našumo ir emisijos profilį. Integruojant mašininio mokymosi algoritmus, ypač dirbtinius neuroninius tinklus (ANN), tyrime siekiama sukurti duomenimis pagrįstą metodiką, leidžiančią tiksliai numatyti variklio veikimą ir išmetamųjų teršalų kiekį įvairiomis eksploatavimo sąlygomis. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra: 1. Dirbtinio intelekto modelių kūrimas: dirbtinių neuroninių tinklų (DNN) nuspėjamųjų modelių projektavimas ir mokymas, siekiant įvertinti pagrindinius variklio parametrus, įskaitant galią, šiluminį efektyvumą ir degalų sąnaudas, remiantis realiais ir modeliuojamais duomenimis. 2. Emisij7 apibūdinimas: DI naudojimas analizuojant ir numatant ryšį tarp veikimo sąlygų (pvz., oro ir degalų santykio ir apkrovos) ir išmetamųjų teršalų, ypatingą dėmesį skiriant NOx susidarymui, kuris yra pagrindinis ir probleminis klausimas vandenilio deginime. 3. Variklio našumo optimizavimas: DI valdomų optimizavimo metodų, dinamiškai koreguojančių valdymo parametrus, įgyvendinimas, kad būtų pasiektas optimalus našumo ir išmetamųjų teršalų santykis. 4. Palyginimas su įprastiniais metodais: DI pagrįsto metodo veiksmingumo įvertinimas, palyginti su tradiciniais empiriniais ir fiziniais modeliais, siekiant parodyti, kad pagerėjo numatymo tikslumas, skaičiavimo efektyvumas ir pritaikomumas
Įvairiomis klimato sąlygomis eksploatuojamų elektrinių autobusų efektyvaus energijos naudojimo ir komforto lygio užtikrinimo metodikos kūrimas	doc. dr. Rolandas Makaras	valstybės finansuojama	Tyrimų tematikos aprašas. Elektriniai autobusai tampa vis populiaresni kaip ekologiška alternatyva tradiciniam viešajam transportui, tačiau jų eksploatacija įvairiomis klimato sąlygomis kelia didelių iššūkių. Pagrindinės problemos yra susijusios su energijos vartojimo efektyvumu ir keleivių komforto užtikrinimu. Žemos temperatūros sumažina baterijų našumą, padidina energijos sąnaudas dėl papildomo šildymo poreikio, o aukštos temperatūros reikalauja intensyvaus oro kondicionavimo. HVAC (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo) sistemos gali sudaryti iki 50 % viso energijos suvartojimo esant ekstremalioms klimato sąlygoms, smarkiai ribodamos autobuso nuvažiuojamą atstumą vienu įkrovimu. Be to, dažnai atsidarančios durys miesto maršrutuose sukelia temperatūros svyravimus, kurie taip pat didina energijos sąnaudas. Šios problemos reikalauja naujų metodikų, leidžiančių optimizuoti energijos naudojimą nemažinant keleivių komforto
Orlaivio didelio proilgio kompozitinių sparnų aerotamprumo reiškinių tyrimas	prof. dr. Sigitas Kilikevičius	valstybės finansuojama