Tematikos pavadinimas |
Galimi moksliniai vadovai |
Finansavimo šaltinis |
Atvirkštinė naujovė 2.0
|
prof. dr. Maximilian Joachim Von Zedtwitz |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šiuo projektu siekiama išplėsti atvirkštinės inovacijos sąvoką nuo dabartinio į produktą orientuoto apribojimo iki labiau apimančios bendrosios tarptautinio verslo žinių ir gebėjimų perdavimo teorijos. Tyrimas yra inovacijų valdymo („TIM“) ir tarptautinio verslo teorijos („IB“) sankirtoje.
Tiksliau, šio projekto ambicijos yra šios:
1. Gaminių, paslaugų, technologijų ir organizacinių atvirkštinių inovacijų duomenų bazės kūrimas ir plėtimas, įskaitant. interneto įbrėžimas ir AI palaikomas įrankių kūrimas.
2. Esamos atvirkštinių inovacijų tipologijos išplėtimas į tinkamą bimodalinių tarptautinių inovacijų teoriją.
3. Nuodugnių atvirkštinių inovacijų atvejo tyrimų iš kelių šalių keliose įmonėse kūrimas produktų moduliškumo lygiu.
4. Išanalizuoti tarptautinių įmonių pasaulines inovacijų strategijas ir praktikas.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais Danijoje, Prancūzijoje ir Brazilijoje.
|
Darbuotojų bei organizacijų atsparumo stiprinimas taikant socialiai atsakingo žmonių išteklių valdymo praktikas
|
prof. dr. Živilė Stankevičiūtė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Skaitmeninių technologijų, klimato kaitos, pandemijų ar geopolitinių suiručių sąlygotos krizės bei pokyčiai tampa „nauju normalumu“ (Chen ir kt., 2021), keliančiu grėsmę organizacijų gyvybingumui. Mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, jog krizių akivaizdoje organizacijų išlikimas ir veiklos efektyvumas priklauso nuo pačių organizacijų bei jų darbuotojų sugebėjimo atlaikyti ir prisitaikyti prie iššūkių, t.y. nuo jų atsparumo (Liang ir Cao, 2021; Fischer ir kt., 2023). Atsparumas reiškia gebėjimą atsigauti arba lengvai prisitaikyti prie nepalankių situacijų, sunkumų, nesėkmių ar net pozityvių pokyčių (Luthans, 2002).
Organizacijų atsparumas yra kertinis jų ilgalaikiškumo aspektas. Tuo tarpu, tyrimai atskleidžia dualią darbuotojų atsparumo vertę: iš vienos pusės, atsparumas pozityviai įtakoja pačių darbuotojų nuostatas bei elgseną, o iš kitos pusės - ženkliai prisideda prie organizacijos finansinių rezultatų bei kartu didina pačių organizacijų gebėjimą keisti strategiją ir proaktyviai reaguoti iki sunkumams pasireiškiant (Liang ir Cao, 2021; Hillmann ir Guenher, 2021).
Pripažįstant, jog darbuotojų bei organizacijų atsparumas yra darbuotojų gerovės bei organizacijų konkurencinio pranašumo pagrindas (Näswall ir kt., 2019) kyla klausimas ar ir kaip atsparumas gali būti stiprinamas? Pastaruoju metu akcentuojamas žmonių išteklių valdymo (toliau – ŽIV) potencialas stiprinant atsparumą (Liu ir kt., 2019; Lu ir kt., 2023). Tačiau tyrimai yra fragmentiški, neapimantys socialinės atsakomybės dimensijos žmonių išteklių valdyme, nors socialiai atsakingas ŽIV yra nukreiptas į darbuotojų gerovės stiprinimą bei organizacijos veiklos tęstinumą (Diaz?Carrion ir kt. 2019). Taigi, disertacijos probleminis klausimas: kokios ir kaip socialiai atsakingo žmonių išteklių valdymo praktikos stiprina darbuotojų ir organizacijų atsparumą.
Darbo tikslas – atskleisti darbuotojų bei organizacijų atsparumą stiprinančias socialiai atsakingo žmonių išteklių valdymo praktikas.
|
Dirbtinio intelekto technologijų stimulų poveikis tvaraus vartojimo elgsenai |
prof. dr. Aušra Rūtelionė |
valstybės finansuojama |
Dirbtiniu intelektu grįstų paslaugų inovacijų poveikis vartotojų elgsenai: vartotojų pasitikėjimo vaidmuo
|
prof. dr. Jūratė Banytė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Disertacijoje sprendžiama mokslinė problema apibūdinama šiais klausimais – kokios dirbtiniu intelektu (DI) grįstų paslaugų inovacijų charakteristikos ir kaip veikia suvokiamą inovacijų priimtinumą vartotojams? kokios jo sąsajos su ketinimu naudoti DI grįstas paslaugų inovacijas? koks vaidmuo tiriamame ryšyje atitenka vartotojų pasitikėjimui?
Mokslinio tyrimo tikslas – nustatyti DI grįstų paslaugų inovacijų poveikį vartotojų elgsenai, atskleidžiant pasitikėjimo veiksnio vaidmenį.
Uždaviniai:
1. Konceptualizuoti DI grįstų paslaugų inovacijų fenomeną, identifikuojant jų tipus bei charakteristikas ir atskleidžiant DI poveikį paslaugų teorijos raidai.
2. Apibrėžti DI grįstų paslaugų inovacijų sukeltas vartotojų elgsenos pasekmes, kaip pagrindinius priklausomus tyrimo kintamuosius.
3. Sudaryti konceptualų DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelį, atskleidžiantį vartotojų pasitikėjimo vaidmenį bei sąsajas su kitais konstruktais.
4. Parengti ir pritaikyti tradicinius bei neuromarketingo tyrimų požiūrius ir technikas integruojančią empirinio DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai tyrimo metodologiją.
5. Empiriškai pagrįsti konceptualų DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelį, identifikuojant jo taikymo galimybes ir ribotumus.
|
Finansų inovacijos tvarumui: dirbtinio intelekto potencialas SVV finansinės įtraukties didinimui
|
prof. dr. Gerda Žigienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybė gauti finansavimą, nors ir plačiai aptariama akademinėje literatūroje, tebėra didelė mažų ir vidutinių įmonių problema. Viena iš problemos priežasčių yra žemas įmonių finansinis raštingumas. Pastarojo meto skaitmeninės verslo transformacijos banga dar labiau priklauso nuo prieigos prie finansavimo problemos, o skaitmeninė finansinė įtrauktis tampa pagrindiniu diskusijų objektu apie tai, kaip užtikrinti, smulkaus ir vidutinio verslo, esančio žemame finansinio ir skaitmeninio raštingumo lygmenyje, finansavimo pritraukimą. Buvo sukurtos įvairios iniciatyvos plėsti MVĮ finansavimą, įskaitant dalinių garantijų schemas, finansinės infrastruktūros kūrimą ar tobulinimą, komercinės bankininkystės modelius ir kitas privataus sektoriaus iniciatyvas, skirtas tiesiogiai MVĮ. Pasauliniu lygmeniu pasaulinė finansinės įtraukties partnerystė (GPFI) skatina dirbtinio intelekto sprendimų integravimą į MVĮ finansų valdymo sprendimus, siekiant padėti MVĮ tapti finansiškai aktyvesnėmis. Fintech įmonės naudoja dirbtinį intelektą ir įvairias jo programas, siekdamos užtikrinti, kad būtų įgyvendintas skaitmeninės finansinės įtraukties tikslas, t.y. užtikrinti, kad mažos ir vidutinės įmonės dalyvautų pagrindinėje finansų rinkoje, taip prisidėdamos prie šalies ekonominio vystymosi.
|
Globalių darbuotojų adaptacija ir gerovė sugrįžus į gimtąją šalį
|
prof. dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Nors sugrįžusiųjų iš užsienio adaptacijos tyrimai nėra nauja sritis, jie daugiausia orientuoti į organizacijos siųstų ekspatriantų problemas, o likusios globalių darbuotojų grupės yra tirtos gerokai mažiau. Todėl tebėra aktualu tirti globalių darbuotojų reintegracijos procesus po sugrįžimo į gimtąją šalį. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos siekiame atsakyti: ar visiems iš užsienio grįžtantiems darbuotojams sunku prisitaikyti, kai grįžta į gimtinę? Ar apskritai visiems grįžtantiems darbuotojams įmanoma sėkminga adaptacija be išorinės paramos? Ir kaip tai susiję su jų gerove?
Tikslas - atskleisti į gimtinę sugrįžusių globalių darbuotojų adaptaciją ir gerovę bei identifikuotii jiems įtaką darančius veiksnius. Šiame darbe kaip tyrimo objektas, gali būti pasirinkti į gimtinę sugrįžę savarankiški ekspatriantai arba migrantai. Tikslui pasiekti gali būti taikomi įvairūs empirinio tyrimo metodai (kiekybiniai, kokybiniai, mišrūs).
|
Įmonių skaitmenizacijos vertinimas remiantis web-puslapių duomenų tyrybos prieiga
|
prof. dr. Mantas Vilkas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Įmonės, verslo asociacijos ir politiką formuojančios institucijos atidžiai stebi šalies įmonių skaitmenizacijos lygį. Skaitmenizacijos lygis suteikia įžvalgų apie dabartinį ir būsimą įmonių konkurencingumą ir produktyvumą. Nepaisant skaitmenizavimo svarbos, įmonių skaitmenizavimo lygio vertinimas yra sudėtingas iššūkis ir jo vertinimai retai būna tikslūs. Įmonių skaitmenizavimo duomenys tradiciškai renkami apklausų būdu, įmonėms užpildant klausimynus. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti įmonių skaitmenizacijos lygį pasitelkiant įmonių interneto svetainių teksto ir struktūros duomenis. Ši prieiga leistų nustatyti įmonių skaitmenizacijos lygį išvengiant apklausų metodams būdingų trūkumų. Šis tyrimas vykdomas naudojant jau surinktus visos šalies (t. y. Lietuvos) verslo įmonių populiacijos interneto svetainių duomenis. Svetainių tekstiniai bei struktūros duomenys toliau apdorojami naudojant prižiūrimus ir neprižiūrimus mašininio mokymosi algoritmus, siekiant klasifikuoti įmones pagal įvairias skaitmenizacijos dimensijas. Šio tyrimo rezultatai leidžia pagrįsti ir apskaičiuoti alternatyvų įmonės lygio skaitmenizavimo rodiklį, kuriam būdinga didesnė aprėptis, detalumas ir išvengti su apklausomis susijusių matavimo paklaidų.
|
Inovacijų ekosistemų sąlygoti MTEPI imlių įmonių augimo veiksniai ir tipologijos |
prof. dr. Monika Petraitė |
valstybės finansuojama |
Klimato ir lyčių perspektyva verslo tvarumo transformacijoje
|
prof. dr. Gerda Žigienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Pasaulinis atšilimas paskatino šalis ir įmones prisiimti vadinamuosius klimato neutralumo įsipareigojimus, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti grynąjį anglies dioksido išmetimą. Jungtinių Tautų duomenimis (2023 m.), daugiau nei 70 šalių ir yra užsibrėžusios klimato neutralumo tikslus, o bendrovės visame pasaulyje imasi veiksmų išmetamam anglies dioksido kiekiui mažinti. Šių įsipareigojimų įgyvendinimas veiksmais yra vienas svarbiausių iššūkių, su kuriais šiandieninėje verslo aplinkoje susiduria įmonės, o didžiausia atsakomybė už šių veiksmų įgyvendinimą tenka valdyboms ir vadovams. Lyčių įvairovė priimant sprendimus ir klimato kaita yra glaudžiai susijusios. šios doktorantūros temos pagrindimas yra pagrįstas pripažinimu, kad lytis vaidina svarbų vaidmenį formuojant klimato kaitą. Norint veiksmingai spręsti klimato kaitos lyčių aspektą, reikia konkrečiai gilintis į tai, kaip lyčių įvairovė įmonių vadovybėje daro įtaką įmonių aplinkosauginiams įsipareigojimams ir įmonių tvarumo transformacijai. Tyrimas bus skirtas sistemingai dokumentuoti ir analizuoti konkretų moterų indėlį į prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo pastangas. Tai apima jų vaidmens, žinių ir jų dalyvavimo poveikio iniciatyvų sėkmei nustatymą.
|
Nacionalinės kultūros sostinės socialinis-kultūrinis poveikis savivaldybėms
|
prof. dr. Raminta Pučėtaitė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Darbo tema - nacionalinių kultūros sostinių socialinio ir kultūrinio poveikio vertinimas savivaldos lygmeniu. Darbo tikslas – remiantis gerąja praktika kitose šalyse sukurti nacionalinės kultūros sostinės teigiamo socialinio ir kultūrinio poveikio bendruomenėms savivaldybėse prielaidų modelį, susiejant retrospektyvinius individų išgyvenimus su bendruomenių vystymo(si) vizijomis ir savivaldybės ateities vizijomis.
|
Organizacijos poveikio visuomenei didinimas derinant įmonių socialinę atsakomybę ir kokybės vadybą |
prof. dr. Eglė Staniškienė |
valstybės finansuojama |
Pramonės pasaulinių mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų lyginamoji analizė
|
prof. dr. Maximilian Joachim Von Zedtwitz |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Šiuo projektu siekiama sukurti didžiausią pasaulyje pramonės MTEP centrų duomenų bazę ir panaudoti šiuos duomenis kuriant naujus mokslo ir technologijų politikos modelius, įmonės strategiją ir tarptautinio verslo teoriją. Tyrimas yra inovacijų valdymo („TIM“) ir tarptautinio verslo teorijos („IB“) sankirtoje.
Tiksliau, šio projekto ambicijos yra šios:
1. GLORAD duomenų bazės sukūrimas ir išplėtimas, įskaitant. interneto įbrėžimas ir AI palaikomas įrankių kūrimas.
2. Pasaulinio šalių MTEP patrauklumo analizavimas laikui bėgant.
3. Pasiūlyti pasaulinį inovacijų prekybos balanso rodiklį, kuris matuotų pasaulines investicijas į technologijas tarp grynųjų importuojančių ir eksportuojančių šalių.
4. Analizuojant tarptautinių firmų pasaulines inovacijų strategijas.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais Danijoje, Prancūzijoje ir Kalifornijoje.
|
Projekto vadovo sąmoningumo vaidmuo suinteresuotų šalių įtraukimui į projekto socialinės vertė kūrimą
|
prof. dr. Rūta Čiutienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Sąmoningumas sulaukia vis didesnio dėmesio projektų valdymo bendruomenėje. Moksliniai tyrimai rodo, kad sąmoningumas yra svarbus veiksnys įgalinantis projektais kuriamus pokyčius ir inovacijas, didina lankstumą, atsparumą, adaptyvumą ir komandų veiklos efektyvumą. Tai lemia sėkmingą projekto suinteresuotų šalių įtraukimą į socialinės vertės kūrimą.(Daniel ir kt., 2023; Stuart-Edwards ir kt., 2023). Galima teigti, kad tai yra viena iš prielaidų pasiekti projekto rezultatus, užtikrinti ekonominės ir socialinės vertės kūrimą, bei subalansuoti skirtingus suinteresuotųjų šalių interesus įtraukiant juos į vertės kūrimą (Zhu et al., 2021; Xiong & Li, 2018). Mokslinė problema: kaip projekto vadovo sąmoningumas stiprina projekto suinteresuotų šalių įsitraukimą? Kaip projekto suinteresuotų šalių įsitraukimas veikia projekto socialinės vertės kūrimą? Tikslas- teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti projekto vadovo sąmoningumo ir projekto suinteresuotų šalių įsitraukimo sąsajas projekto socialinės vertės kūrimo požiūriu. Uždaviniai: 1. Atlikti projekto socialinės vertės ir projekto suinteresuotų šalių (SŠ) įsitraukimo koncepcijų analizę, identifikuoti įsitraukimą lemiančius veiksnius ir sąsajas su projekto socialinės vertės kūrimu. 2. Apibrėžti sąmoningumo koncepciją projektų valdyme, identifikuojant projekto vadovui aktualias sąmoningumo dedamąsias ir sąsajas su projekto SŠ įsitraukimu, kuriant projekto socialinę vertę. 3. Įvertinus projekto vadovo sąmoningumo vaidmens SŠ įsitraukimui kuriant projekto socialinę vertę teorinių ir empirinių tyrimų rezultatus sudaryti konceptualų modelį, apimantį projekto vadovo sąmoningumo, suinteresuotų šalių įsitraukimo ir kuriamos projekto socialinės vertės sąsajas. 4. Parengti tyrimo metodologiją ir atlikti projekto vadovo sąmoningumo, SŠ įsitraukimo ir kuriamos projekto socialinės vertės sąsajų konceptualaus modelio pagrindimą. Apibendrinti tyrimo rezultatus, pateikti rekomendacijas ir tolimesnes tyrimų kryptis.
|
Skaitmeninių technologijų integravimas ESG ataskaitų audite |
prof. dr. Lina Dagilienė |
valstybės finansuojama |
Vartotojų ir dirbtinio intelekto sąveika emociškai įtemptuose kontekstuose: emocijų reguliavimo strategijų ir jų poveikio požiūrio ir elgesenos pasekmėms tyrimas
|
doc. dr. Beata Šeinauskienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Dirbtinis intelektas (DI) yra plačiai taikomas įvairiose pramonės šakose. Nuo 2023 m. iki 2030 m. tikimasi, kad pasaulinė DI rinka išaugs 37,3 % (Forber, 2023). Tyrimai rodo, kad ilgainiui keturios iš penkių įmonių planuoja naudoti DI savo kasdienėje veikloje (IMB, 2022). Tačiau ne visose pramonės šakose stebimi vienodi įsisavinimo tempai. Neseniai atliktas Korst ir Puntoni (2023) tyrimas, paskelbtas žurnale "Harvard Business Review" ir pagrįstas 600 verslo lyderių iš didelių JAV įmonių apklausa, parodė, kad rinkodaros vadovai lėtai įsisavina generatyvines DI technologijas. Sąlyginai lėtas įsisavinimas siejamas su prastesniu šių technologijų išmanymu ir skepticizmu. Minėtą skepticizmą ir atsargumą panaudojant DI technologijas rinkodaros srityje galima pagrįstai paaiškinti. Rinkodaros specialistų noras naudoti, pavyzdžiui, DI grįstus prendimus sąveikoje su vartotojais priklauso nuo vartotojų reakcijos ir nuo to, ar ši sąveika lemia teigiamą vartotojų patirtį. Nors vartotojų ir DI sąveikos tyrimų sparčiai daugėja, tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Nėra aišku, kuris sąveikos agentas - DI ar žmogus - būtų priimtinesnis vartotojams įvairiose verslo situacijose. Be to, yra prieštaringų rezultatų apie tai, kaip vartotojai sąveikauja su DI ir žmogumi įvairiuose paslaugų teikimo sąlyčio taškuose ir ypač emociškai įtemptose situacijose, kai reikia nagrinėti vartotojų skundus ar jautrius klausimus, bei esant skirtingam DI antropomorfizmo laipsniui. Technologinė pažanga DI srityje leidžia sukurti stipriai antropomorfizuotus robotus, gebančius išreikšti emocijas ir pasitelkti "dirbtinę empatiją" (Liu-Thompkins, Okazaki ir Li, 2022). Tačiau nėra vieningos nuomonės dėl DI antropomorfizmo poveikio vartotojų patirčiai. Pavyzdžiui, humanizuoti DI rekomenduotojai vartotojams labiau priimtini bei nehumanizuoti DI rekomenduotojai hedoninių produktų atveju (Wien ir Peluso, 2021). Tuo tarpu kiti tyrimai rodo, kad pokalbių robotų antropomorfizmas neigiamai veikia vartotojų pasitenkinimą ir ketinimus pirkti ateityje, kai sąveikaujama su pykčio apimtais vartotojais (Crolic, Thomaz, Hadi ir Stephen, 2022). Aukšto konkurencinio intensyvumo pramonės šakose įmonės, tikėtina, yra linkusios toleruoti net vartotojų pykčio protrūkius, jei tai galiausiai padeda išspręsti konfliktą, padidinti klientų pasitenkinimą ir pasiekti teigiamų veiklos rezultatų. Pavyzdžiui, Antonetti (2016) pažymi, kad į problemą orientuotas vartotojų pyktis (priešingai nei kerštingas pyktis) gali sukelti teigiamų pasekmių. Tuo tarpu kerštingas pyktis, priešingai, kenkia įmonės ir kliento santykiams. Vis tiktai vartotojų reakcijos konfliktinėse situacijose gali priklausyti ne tik nuo jų dispozicinių savybių bet ir nuo sąveikos subjekto – ar paslaugų ir kito pobūdžio transakcijų situacijose sąveikauja žmogus, ar DI. Spartus DI grįstų sprendimų diegimas įmonėse, siekiant spręsti vartotojų užklausas, kelia klausimą, ar vartotojai yra labiau linkę išlieti savo neigiamas emocijas DI ar žmogui. Ar skiriasi vartotojų emocijų išliejimo modeliai vartotojams sąveikaujant su DI ir žmogumi? Koks vaidmuo tenka DI emocinei raiškai (viena iš dirbtinio intelekto antropomorfizmo formų) paaiškinant skirtingas vartotojų reakcijas? Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip ir kodėl sąveikos su vartotoju subjektas (žmogus arba dirbtinis intelektas) veikia vartotojų polinkį emociškai įtemptose situacijose išreikšti emocijas ir kaip tai, savo ruožtu, veikia vartotojų požiūrio ir elgsenos pasekmes (vartotojų pasitenkinimą įmone, požiūrį į įmonę ir vartotojų elgsenos ketinimus). Taip pat siekiama išsiaiškinti DI antropomorfizmo poveikį vartotojų pasitelkiamoms emocijų reguliavimo strategijoms. Geresnis DI ir vartotojo sąveikos reiškinio neigiamų emocijų kontekstuose supratimas galėtų turėti vertingos praktinės reikšmės vartotojų patirties gerinimui
|
Viešojo valdymo procesų agentinis modeliavimas
|
doc. dr. Rimantas Rauleckas |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Agentinis modeliavimas (angl. agent-based modelling, multi-agent modelling, multi-agent system) yra sudėtingų sistemų simuliavimo metodika, leidžianti modeliuoti atskirus veikėjus (agentus), jų kognityvinius ir emocinius procesus bei agentų tarpusavio sąveikas, kurių metu atsiranda aukštesnio analizės lygmens savybės (Bonabeau 2002). Galima teigti, kad socialiniuose moksluose, taip pat ir viešojo administravimo, viešosios politikos tyrimuose ši prieiga kaip alternatyva kiekybiniams ir kokybiniams tyrimų dizainams yra nepakankamai išnaudojama visų pirma dėl techninių žinių barjero. Tačiau šios prieigos taikymas analizuojant viešosios politikos ir viešojo administravimo procesus leistų ne tik praturtinti esamą tyrimų metodų spektrą, bet ir suteiktų postūmį naujo tipo viešosios politikos rekomendacijų įrankių kūrimui, leistų tikrinti mokslines teorijas, pakartotinai panaudoti įvairiausiomis prieigomis surinktus duomenis, kurti naujus duomenis, modeliuoti laike sudėtingų viešojo administravimo, viešosios politikos procesų dinamiką. Laukiami rezultatai apima vienos iš viešosios politikos ar viešojo administravimo tyrimų sričių - viešųjų paslaugų teikimas, vartotojų pasitenkinimas, išmanusis valdymas, algoritminis valdymas, bazinės politikos (angl. generic policies), lyginamasis viešasis administravimas, sprendimų priėmimas, mokesčių vengimas, viešasis pasitikėjimas, viešasis dalyvavimas ir kitos susijusios sritys – modeliavimą: analizuojamo proceso, politikos srities ar teorijos detalų išnagrinėjimą taikant vieną iš literatūros analizės metodų bei agentinio modeliavimo metu gautus rezultatus (modelius, jų generuotus duomenis, praktinį panaudojimą).
|
Žmogaus agento vaidmuo kuriant skaitmeninės sveikatos priežiūros platfomų konkurencinį pranašumą
|
prof. dr. Asta Pundzienė |
valstybės finansuojama |
Tyrimų tematikos aprašas.
Skaitmeninės sveikatos priežiūros platformos, paremtos pažangiomis technologijomis, tampa svarbiu veiksniu šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje. Šiame tyrimo projekte siekiama ištirti žmogaus agento vaidmenį kūrent skaitmeninės sveikatos priežiūros platformos konkurencinį pranašumą. Nagrinėjamos platformos, kurios integruoja įvairias skaitmenines technologijas, tokias kaip „Chat GPT“ ir „Web 3“, ir kurios yra neatsiejamos nuo žmogaus dalyvavimo. Tyrimo tikslas yra ištirti, kaip žmogus agentas įgalina platformų galimybes, sumažina vertės kūrimo kliūtis ir kuria tvarų konkurencinį pranašumą. Tyrimo metu bus naudojamas įterptinis eksperimentinis planas, apimantis skaitmeninės sveikatos priežiūros platformų dalyvius, tokius kaip pacientai, gydytojai ir tiekėjai. Galutiniai tyrimo rezultatai turėtų padėti suprasti žmogaus agento vaidmenį šioje svarbioje sveikatos priežiūros sferoje, praplėsti skaitmeninių platformų konkurencinio pranašumo supratimą ir atskleisti pažangias galimybes, susijusias su šiomis technologijomis.
|