Vadyba

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Disertacijoje sprendžiama mokslinė problema apibūdinama šiais klausimais – kokios dirbtiniu intelektu (DI) grįstų paslaugų inovacijų charakteristikos ir kaip veikia suvokiamą inovacijų priimtinumą vartotojams? kokios jo sąsajos su ketinimu naudoti DI grįstas paslaugų inovacijas? koks vaidmuo tiriamame ryšyje atitenka vartotojų pasitikėjimui? Mokslinio tyrimo tikslas – nustatyti DI grįstų paslaugų inovacijų poveikį vartotojų elgsenai, atskleidžiant pasitikėjimo veiksnio vaidmenį. Uždaviniai: 1. Konceptualizuoti DI grįstų paslaugų inovacijų fenomeną, identifikuojant jų tipus bei charakteristikas ir atskleidžiant DI poveikį paslaugų teorijos raidai. 2. Apibrėžti DI grįstų paslaugų inovacijų sukeltas vartotojų elgsenos pasekmes, kaip pagrindinius priklausomus tyrimo kintamuosius. 3. Sudaryti konceptualų DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelį, atskleidžiantį vartotojų pasitikėjimo vaidmenį bei sąsajas su kitais konstruktais. 4. Parengti ir pritaikyti tradicinius bei neuromarketingo tyrimų požiūrius ir technikas integruojančią empirinio DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai tyrimo metodologiją. 5. Empiriškai pagrįsti konceptualų DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelį, identifikuojant jo taikymo galimybes ir ribotumus. Laukiami rezultatai - Išplėsta su DI poveikiu siejamų paslaugų teorijų ir vartotojų elgsenos tyrimų bazė - Sudaryti DI grįstų paslaugų inovacijų charakteristikų, lemiančių suvokiamą tokių inovacijų (ne)priimtinumą vartotojams, rinkiniai - Pagrįstas vartotojų pasitikėjimo vaidmuo suvokiamo DI grįstų paslaugų inovacijų priimtinumo ir ketinimo jomis naudotis ryšyje - Sudarytas originalus DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelisParengta ir empiriškai patikrinta tradicinius bei neuromarketingo tyrimų požiūrius ir technikas integruojanti empirinio DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai tyrimo metodologija.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Šiandien dinamiškos verslo aplinkos ir Pramonė 4.0 reikalavimų kontekste projektų vadovai tampa pagrindiniais strateginės reikšmės projektų lyderiais. Projektų vadovai yra atsakingi už projekto vertės kūrimą, įskaitant ir socialinę projektų vertę (Liu et al., 2019). Projekto socialinė vertė yra praktinė priemonė darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti įmonės ar šalies lygmeniu (Dobrovolskienė ir kt., 2017). Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas yra gyvybiškai svarbus kuriant projekto socialinę vertę. Projektų vadovai susiduria su iššūkiais, kaip plėtoti projekto socialinę vertę, pagrįstą glaudžiu ir aktyviu suinteresuotųjų šalių įsitraukimu (Rezvani ir kt., 2016; Sydow ir Braun, 2018; Mazur ir kt., 2014; Xingyong ir kt., 2018). Suinteresuotosios šalys dažnai konkuruoja ir konfliktuoja dėl jiems aktualių interesų (Lin ir kt., 2017; Wallbauma ir kt., 2010). Moksliniai tyrimai rodo, kad projekto vadovo emocinis intelekto (EI) kompetencijos yra viena iš prielaidų pasiekti projekto rezultatus, užtikrinti ekonominės ir socialinės vertės kūrimą, bei subalansuoti skirtingus suinteresuotųjų šalių interesus įtraukiant juos į vertės kūrimą (Zhu et al., 2021; Xiong & Li, 2018). Mokslinėje literatūroje plačiai analizuojamos ir tiriamos atskiri projektų vadovo EI, projekto socialinės vertės ir projekto suinteresuotųjų šalių įsitraukimo konceptai. Tačiau vis dar trūksta žinių ir tyrimų, analizuojančių sąsajas tarp šių trijų konceptų ir jų įtaką socialinės vertės kūrimui. Mokslinė problema : kokios projekto vadovo EI kompetencijos stiprina projekto suinteresuotų šalių įsitraukimą? Kaip projekto suinteresuotų šalių įsitraukimas veikia projekto socialinės vertės kūrimą? Tikslas- teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti projekto vadovo EI ir projekto suinteresuotų šalių įsitraukimo sąsajas projekto socialinės vertės kūrimo požiūriu. Uždaviniai: 1. Atlikti projekto socialinės vertės ir projekto suinteresuotų šalių (SŠ) įsitraukimo koncepcijų analizę, identifikuoti įsitraukimą lemiančius veiksnius ir sąsajas su projekto socialinės vertės kūrimu. 2. Apibrėžti EI koncepciją, identifikuojant projekto vadovui aktualias EI kompetencijas ir sąsajas su projekto SŠ įsitraukimu, kuriant projekto socialinę vertę. 3. Įvertinus projekto vadovo EI vaidmens suinteresuotų šalių įsitraukimui kuriant projekto socialinę vertę teorinių ir empirinių tyrimų rezultatus sudaryti konceptualų modelį, apimantį projekto vadovo EI kompetencijų, suinteresuotų šalių įsitraukimo ir kuriamos projekto socialinės vertės sąsajas. 4. Parengti tyrimo metodologiją ir atlikti projekto vadovo EI kompetencijų, suinteresuotų šalių įsitraukimo ir kuriamos projekto socialinės vertės sąsajų konceptualaus modelio pagrindimą. Apibendrinti tyrimo rezultatus, pateikti rekomendacijas ir tolimesnes tyrimų kryptis.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Šiandienos laikotarpis yra komplikuotas. Ir ne tik dėl finansinių krizių ar COVID-19 pandemijos, kuri drebina pasaulį bei Lietuvos socialinį, ekonominį bei psichologinį gyvenimą. Sudėtingas, iššūkių pilnas dėl atsirandančių reiškinių, tokių kaip dirbtinis intelektas (DI), didieji duomenys, blokų grandinės ar daiktų internetas. Visuomenė nori turėti globalų, jų poreikiams pritaikytą skaitmeninį tinklą (Kniahynyckyj, 2017). Tačiau dažnas šiuos fenomenus supranta gana siaura prasme, sieja tik su informacinių technologijų diegimu. Vieningo dirbtinio intelekto apibrėžimo tiek praktinėje, tiek mokslinėje erdvėje neegzistuoja (Damiano et al. (2019), Zeeshan, Saxena (2020), Tzuc et al. (2020), Flogie and Aberšek (2021), Nishant, Kennedy and Corbett (2020), Briscoe and Fairbanks (2020), Sharma, Yadav and Chopra (2020), Allam and Dhunny (2019)). DI suvokiamas skirtingai viešojo bei privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, universitetinės aplinkos ir nepriklausomų DI entuziastų perspektyvoje (Berryhill et al. (2019), Aoki, 2020, Kuziemski and Misuraca (2020), Zhu et al. (2021), Robles Carrillo (2020), Luckey et al. (2020)). Mokslinius tyrimus tikslinga atlikti atsižvelgiant į požiūrio kampą bei atsakyti į klausimus: kokią naudą gali atnešti DI naudojimas įvairiuose procesuose? Kiek laiko gali sutaupyti DI naudojimas viešajame sektoriuje? Nepaisant itin plačiai eskaluojamo AI panaudojimo efektyvumo ir naudos, atsiranda mokslinių svarstymų apie neigiamą AI taikymo poveikį bei būtinybę tirti jo lygį ir galimas pasekmes. Viešosios įstaigos lėčiau priima naujas technologijas, nes neturi tam reikalingo finansavimo arba susiduria su biurokratinėmis kliūtimis bei yra įrėmintos teisinėse normose. Aiškių, vienakrypčių reguliavimų, kurie galėtų gerinti dirbtinio intelekto raidą bei atneštų aiškesnę ateities jo taikymo viešajame sektoriuje viziją nėra. Tikima, kad disertacijoje gali būti sprendžiama mokslinė problema, kuri padėtų atsakyti į praktinius klausimus: kokia yra DI struktūra? Kaip ir kokia apimti DI gali būti naudojamas Lietuvos viešojo sektoriaus valdymo tobulinimui globalių pokyčių kontekste? Pagrindinis tyrimo tikslas būtų – pasiūlyti priemones ir veiksmus kaip tobulinti Lietuvos viešojo sektoriaus valdymą globalių pokyčių kontekste naudojant dirbtinį intelektą. Galimas tyrimo planas / eiga: 1. Susisteminti globalių pokyčių Europoje aspektus globalizacijos kontekste (retrospektyvi ir perspektyvinė analizė). 2. Išanalizuoti teorinę ir praktinę viešojo sektoriaus valdymo specifiką (gerosios praktikos pavyzdžių analizė Europoje; atvejų studijos). 3. Apibendrinti naująjį požiūrį į DI, ypač akcentuojant etines problemas valdymo modeliuose. 4. Sukurti metodologiją, įgalinančią įvertinti DI taikymo viešajame sektoriuje situaciją. 5. Atlikti empirinį tyrimą, siekiant nustatyti DI taikymo Lietuvos viešajame sektoriuje situaciją. 6.Išanalizuoti empirinio tyrimo duomenis. Pirminiai tyrimo metodai: sisteminė literatūros analizė (naudojama MAXQDA), kokybinis tyrimas (dokumentų analizė, interviu – struktūruotas ir uždaras), sisteminė duomenų analizė. Tikėtinas tyrimo rezultatas: pateikti rekomendacijas viešojo sektoriaus atstovams (skirtingoms grupėms) kaip DI galima pritaikyti viešajame sektoriuje? kokios galimos teigiamos ir neigiamos to pasekmės? su kokiomis etinėmis problemomis galima susidurti DI taikant viešajame sektoriuje? Parengtos mokslinės publikacijos bei tyrimo rezultatai pristatyti mokslinėse konferencijose. Tyrime būtų įvertinti tyrimo etikos klausimai atsižvelgiant į KTU mokslinių tyrimų tvarkos vertinimo aprašą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Požiūrio – elgsenos spraga jau ilgą laiką akcentuojama tvaraus vartojimo tyrimuose. Didelis neatitikimas tarp to, ką vartotojai sako, ir to, kaip jie iš tikrųjų elgiasi, yra vienas iš mįslingiausių iššūkių tiek akademikams, tiek praktikams, siekiant suprasti ir motyvuoti tvarų vartojimą. Yra svarstymų, kad be kitų veiksnių, nemaža dalis požiūrio – elgsenos spragos gali būti nulemta tradicinių tyrimo metodų netikslumų, nes respondentai yra linkę į socialiai pageidaujamų atsakymų pateikimą, ypač tvarumo tyrimų kontekste. Kyla pavojus, kad rinkodaros priemonės, kuriomis siekiama skatinti tvarų vartojimą, gali būti grindžiamos klaidingu supratimu, todėl galiausiai jos gali būti neveiksmingos ar mažai veiksmingos. Nepaisant galimai didelių socialiai trokštamų atsakymų padarinių, moksliniai tyrimai tvaraus vartojimo kontekste iki šiol daugiausiai naudoja tradicines apklausos priemones. Nors socialiai trokštamų atsakymų klausimo sprendimui naudojami įvairūs metodai (pvz., socialiai trokštamų atsakymų tendencijos skalės, atsitiktinių atsakymų technikos), šie metodai siejami ir su nemažais trūkumais (pvz., validumo, etikos, kaštų). Naujausi tyrimai įtraukia ir netiesioginių (projekcinių) technikų naudojimą tvaraus vartojimo tyrimuose, siekiant išvengti socialiai pageidaujamų atsakymų klaidos. Teigiama, kad netiesioginės technikos, kilę iš taikomosios psichologijos srities, gali padėti išspręsti ar bent sumažinti požiūrio-elgsenos spragos problemą vartotojų tyrimuose. Šie metodai išnaudoja žmonių polinkį atviriau pateikti tikrą informaciją, kai gali perkelti savo psichologines būsenas, kurios gali būti nepageidautinos, kitam subjektui. Visgi, tvaraus vartojimo srityje sistemingų tyrimų, apimančių netiesiogines technikas ir jų galimą poveikį socialiai trokštamų atsakymų tendencijos eliminavimui, nėra. Šio tyrimo tikslas būtų nustatyti socialiai pageidaujamų atsakymų poveikį požiūrio-elgsenos spragos atsiradimui tvaraus vartojimo tyrimų kontekste. Tai būtų atliekama, įvertinant skirtingų tyrimo metodų (tiesioginių ir netiesioginių technikų) poveikį gaunamiems rezultatams. Laukiami rezultatai: 1) netiesioginių technikų, kaip galimybės gauti labiau realistinius atsakymus tvaraus vartojimo kontekste, įvertinimas, tuo pačiu nustatant socialiai trokštamų atsakymų tendencijos svarbą tvarumo tyrimuose; 2) netiesioginių technikų validumo įrodymų pateikimas, tuo pačiu argumentuojant metodo įtaką gaunamiems rezultatams.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Skaitmeninės platformos vyrauja daugelyje verslo sektorių, įskaitant sveikatos priežiūros. Skaitmeninės sveikatos platformos teikia skirtingas paslaugas priklausomai nuo to, kuriai vertės grandinės daliai jos priklauso. Jų kilmė ir padėtis vertės grandinėje suteikia skaitmeninėms sveikatos platformoms skirtingas savybes, taigi ir unikalų konkurencinį pranašumą. Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad atviras bendradarbiavimas ir papildomumas yra reikšmingi veiksniai siekiant stiprinti platformų konkurencingumą ir kurti vertę pacientui. Tačiau lieka neištirta, kaip skirtingų tipų platformos kuria savo korporatyvinį identitetą ir dinaminius gebėjimus reikalingus konkurencingumui stiprinti. Nepaisant to, kad abiejų tipų platformas mokslininkai analizavo atskirai, vis dar trūksta informacijos kaip vertės grandinėje tarpusavyje bendradarbiauja tokios platformos kaip pvz., Google Health, Amazon Health, Facebook Health ir pvz.: Siemens Healthineers komandinis žaidimas, Philips Health Suite, Hillron platformos, itin svarbioms siekiant tobulinti individualizuotą ir verte pagrįstą pacientų sveikatos priežiūrą. Šis tyrimas prisideda prie šios problemos sprendimo. Tyrimo tikslas – ištirti skirtingų tipų skaitmeninių sveikatos priežiūros platformų korporatyvinio identiteto ir dinaminių gebėjimų poveikį jų konkurencingumui. Tikslui pasiekti bus naudojami mišrūs tyrimo metodai. Laukiami rezultatai – tai naujos žinios tiriama tema, jų sklaida, tarptautinės publikacijos ir apgintas daktaro darbas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Agentinis modeliavimas (angl. agent-based modelling, multi-agent modelling, multi-agent system) yra sudėtingų sistemų simuliavimo metodika, leidžianti modeliuoti atskirus veikėjus (agentus), jų kognityvinius ir emocinius procesus bei agentų tarpusavio sąveikas, kurių metu atsiranda aukštesnio analizės lygmens savybės (Bonabeau 2002). Galima teigti, kad socialiniuose moksluose, taip pat ir viešojo administravimo, viešosios politikos tyrimuose ši prieiga kaip alternatyva kiekybiniams ir kokybiniams tyrimų dizainams yra nepakankamai išnaudojama visų pirma dėl techninių žinių barjero. Tačiau šios prieigos taikymas analizuojant viešosios politikos ir viešojo administravimo procesus leistų ne tik praturtinti esamą tyrimų metodų spektrą, bet ir suteiktų postūmį naujo tipo viešosios politikos rekomendacijų įrankių kūrimui, leistų tikrinti mokslines teorijas, pakartotinai panaudoti įvairiausiomis prieigomis surinktus duomenis, kurti naujus duomenis, modeliuoti sudėtingų viešojo administravimo, viešosios politikos procesų dinamiką laike. Laukiami rezultatai apima vienos iš viešosios politikos ar viešojo administravimo tyrimų sričių - viešųjų paslaugų teikimas, vartotojų pasitenkinimas, išmanusis valdymas, algoritminis valdymas, bazinės politikos (angl. generic policies), lyginamasis viešasis administravimas, sprendimų priėmimas, mokesčių vengimas, viešasis pasitikėjimas, viešasis dalyvavimas ir kitos susijusios sritys – modeliavimą su Python, R arba NetLogo pagal ODD protokolą (Grimm ir kt. 2006; Grimm ir kt. 2020): analizuojamo proceso, politikos srities ar teorijos detalų išnagrinėjimą taikant vieną iš literatūros analizės metodų bei agentinio modeliavimo metu gautus rezultatus (modelius, jų generuotus duomenis, praktinį panaudojimą).

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Disertaciniu darbu būtų siekiama teoriškai ir empiriškai pagrįsti veiksnius, lemiančius aplinkosauginį tapatumą bei pasiūlyti intervencijas, kurios skatina šį tapatumą ir tuo pačiu lemia ilgalaikę tvaraus vartojimo elgseną. Be to, šios intervencijos leis pasiūlyti strategijas/metodus, kurie galėtų būti taikomi formuojant klimato kaitos skatinimo programas. Uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti individualius ir socialinius veiksnius, kurie įgalina aplinkosauginį tapatumą ir taip lemia ilgalaikę tvaraus vartojimo elgseną. 2. Remiantis teorinės analizės ir modeliavimo rezultatais, atlikti aprašomąjį ir priežastinį tyrimus, siekiant empiriškai patikrinti aplinkosauginį tapatumą įgalinančius veiksnius bei identifikuoti intervencijas, kurios veiktų aplinkosauginį tapatumą ir nulemtų ilgalaikę tvaraus vartojimo elgseną. 3. Pasiūlyti teoriškai ir empiriškai grįstas strategijas, leidžiančias pakeisti vartotojų elgseną, taip sprendžiant klimato kaitos problemą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Aktualumas. Tvari karjera siejama su inkliuzyviniu požiūriu ir pabrėžia teigiamos patirties darbe svarbą, plėtojant į žmogų orientuotas žmomių išteklių valdymo praktikas, leidžiančias darbuotojams visapusiškai panaudoti savo potencialą darbe ir užtikrinti fizinę bei psichikos sveikatą. Tvarios karjeros terminas pastaruoju metu populiarėja, tačiau tvarios karjeros samprata yra mokslinių diskusijų objektas. Pasak Newman (2011), tvari karjera turi apimti galimybes atsigauti po darbo, būti lanksti ir pritaikoma organizacijos ir darbuotojų interesų požiūriu, taip pat apimti karjeros integracijos į įvairias gyvenimo sritis ir patirtis galimybes, kurios lemia vientisumą, išsamumą ir prasmę. Valcour (2015) taip pat mini poreikį atsigauti po darbo ir prideda tokius tvarios karjeros bruožus kaip nuolatinis mokymasis, saugumas, atsirandantis dėl įsidarbinimo potencialo, ir įgūdžių, interesų bei vertybių darna. De Vos ir kt. (2018) apibūdina tvarią karjerą laimės (psichologinė dimensija), sveikatos (fizinė dimensija) ir produktyvumo (ekonominė dimensija) prasme. Daugelis moklsininkų pabrėžia tvarios karjeros būtinybę visą gyvenimą. (Van der Heijden et al. 2020; Heslin et al. 2020). Vis dėlto per visą savo gyvenimą darbuotojai patiria karjeros sukrėtimus, kuriuos sukelia įvairios priežastys, dėl kurių karjera gali tapti netvari. Vienas iš mokslinės diskusijos objektų, susilaukiančių prieštaringų vertinimų yra idiosinkartiniai susitarimai, kurie, anot vienų mokslininkų (Knering et al. 2019; Kossek, 2020), įgalina darbuotojų tobulėjimą ir suponuoja tvarią karjerą, tačiau kiti mokslininkai įžvelgia ir neigiamas pasekmes karjeros tvarumai (Marescaux et al., 2016; Ng, 2021). Idiosinkratiški sandoriai (i-susitarimai) yra individualizuoti atskirų darbuotojų ir darbdavių susitarimai, kurie gali būti naudingos kiekvienai šaliai (Rousseau ir kt., 2006). Žmonių išteklių valdymo praktikoje i-susitarimai dažnai pasireiškia kaip sudėtingos darbo užduotys, specialios mokymosi ar karjeros tobulinimo galimybės organizacijoje (Marescaux ir kt., 2019; Zhang ir kt., 2020). Jie padeda patenkinti darbuotojų poreikius ir lūkesčius, kai standartinės praktikos to neįgalina (Rousseau ir kt., 2016), teigiamai veikia darbuotojų nuostatas (Brzykcy ir kt., 2019), skatina inovatyvią elgseną (Ng, 2021). Visgi, Marescaux ir kt. (2016) atkreipia dėmesį į neigiamą neteisingai suvokiamų i-susitarimų įtaką tvariai karjerai, Håkansson ir kt. (2020) pabrėžia streso tikimybę, kai yra neatitikimas tarp darbo gebėjimų ir i-susitarimų reikalavimų, be to, jie gali padidinti darbuotojų kaitą Zhang (2021). Idiosinkratinių susitarimų dualumas sąsajoje su tvaria karjera suponuoja šiuos mokslinio tyrimo klausimus: kaip įvertinti i-susitarimų įtaką karjeros tvarumui ir kaip sušvelninti neigiamą i-susitarimų poveikį. Tyrimo tikslas: atskleisti dualią i-susitarimų prigimtį, pagrindžiant žmogiškųjų išteklių valdymo praktikas, mažinančias neigiamą i-susitarimų įtaką tvariai karjerai. Tyrimo uždaviniai: 1) Atskleisti i-susitarimų prigimties dualumą 2) parengti tyrimo metodologiją įvertinti i-susitarimų įtaką karjeros tvarumui; 3) Pagrįsti žmonių išteklių valdymo praktikas, mažinančias neigiamą i-susitarimų poveikį tvariai karjerai. Laukiami rezultatai. Tyrimas prisidėtų prie tvarios karjeros tyrimų plėtojimo i-susitarimų kontekste: daktaro disertacija, apibendrinanti teorinį ir praktinį indėlį; 2 straipsniai paskelbti ISI WoS su citavimo indeksu.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Mūsų visuomenė susiduria su daugybe globalių iššūkių, tokių kaip klimato kaita, skaitmeninė darbo jėga, algoritmizacija, didžiųjų duomenų kaupimas, išnaudojimas darbe, didelis skurdas, lyčių nelygybė, masinė migracija, gyventojų senėjimas ir didėjanti nelaimių rizika (Ferraro ir kt., 2015). Pandeminė situacija dar labiau išryškino tokias problemas kaip socialinė rizika ir netikrumas. Įmonių socialinės atsakomybės tematiką nagrinėjančioje mokslinėje literatūroje pandemijai ir panašioms pasaulinėms visuomenės rizikoms buvo skiriama mažai dėmesio. Tačiau COVID-19 pabrėžė dvigubą verslo vaidmenį: (1) kaip tokios rizikos šaltinio ir (2) kaip veikėjo, kuris susiduria su nauja rizika ir turi prisiimti tam tikrą vaidmenį ją mažinant. Įmonių socialinės atsakomybės tyrimai turėtų pereiti nuo individo prie visuomenės rizikos sampratos ir analizuoti, kaip tai pasireiškia įmonių socialinės atsakomybės teorijoje ir praktikoje (Crane, Matten, 2021). Įmonių socialinė atsakomybė apima „organizacijų politiką ir praktikas, atspindinčias verslo atsakomybę už tam tikrą didesnę visuomenės gerovę“ (Matten, Moon, 2008, p. 405). Ar įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvos teikia žadamą naudą visuomenei? Verslo organizacijos save pozicionuoja kaip turinčios geresnes sąlygas nei vyriausybės spręsti daugelį socialinių problemų (Besley ir Ghatak, 2007), taigi, svarbu suprasti kaip joms pavyksta įgyvendinti savo tikslus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įmonių socialinei atsakomybei skiriami ištekliai yra riboti, o visuomenės poreikiai neriboti, svarbu suprasti, kaip verslo organizacijų iniciatyvos gali būti veiksmingesnės, kad iš jų būtų galima gauti didesnį poveikį visuomenės gerovei (Barnett ir kt., 2020). Organizacijų kokybės vadybos praktikos gali prisidėti prie įmonių socialinės atsakomybės siekių įgyvendinimo. Penktosios kartos kokybės vadyba, „Kokybė 5.0” („Quality 5.0“), išplečia suinteresuotųjų šalių apibrėžimą, akcentuodama visuomenės poreikių tenkinimą orientuojantis į darnaus vystymosi perspektyvas, kuriose atsižvelgiama ne tik į aplinkos ir ekonominius poreikius, bet ir į svarbiausius visuomenės poreikius (Deleryd, Fundin, 2020). Šiame kontekste keliamas klausimas, kaip galima organizuoti / derinti įmonių socialinės atsakomybės ir kokybės vadybos praktikas siekiant rezultatų, turinčių teigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai, neapsiribojant rezultatais, kurie pirmiausia nukreipti į akcininkų finansinius rezultatus? Tikslas yra ištirti, kaip padidinti organizacijų/-os poveikį visuomenei pasitelkiant įmonių socialinės atsakomybės ir kokybės vadybos praktikas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Spartus skaitmeninių technologijų vystymasis bei jų kompleksiškumas sąlygoja paradigmų virsmą sociumo gyvenimo bei verslo modelių taikymo lygmenyse (Parida ir kt., 2019; Latilla ir kt., 2021; Hanelt ir kt., 2021). Susiduriama su situacijos dualumu: iš vienos pusės, skaitmeninių technologijų taikymas verslo organizacijoms, siekiančioms tvarumo, tampa imperatyvu (Fitzgerald ir kt., 2014; Arslan ir kt., 2021), o iš kitos pusės – technologijos kardinaliai keičia darbo pobūdį bei darbo organizavimo aspektus (Derks ir kt., 2015; Coupe, 2019; Mohanta ir kt., 2020). Mokslinėje literatūroje nagrinėjama organizacijų transformacija vykstanti mašininio mokymosi, didžiųjų duomenų, daiktų interneto ar virtualios realybės kontekstuose (Arslan ir kt., 2021), pabrėžiant intensyvėjančius pokyčius žmonių išteklių valdymo (toliau – ŽIV) srityje (Galanaki ir kt., 2019; Iqbal ir kt., 2019; Strohmeier, 2020). Moksliniai tyrimai pagrinde plėtojami skaitmeninio ŽIV (Bondarouk ir kt., 2017; Vahdat, 2021), dirbtinio intelekto implikacijos ŽIV (Arslan ir kt., 2021), daiktų interneto implikacijos ŽIV (Strohmeier, 2020), informacinių-komunikacinių technologijų diegimo ŽIV (McColl ir Michelotti, 2019; Derks ir kt., 2021) bei robotų-žmonių sąveikos (Moniz ir Krings, 2016; Webster ir Ivanov, 2020) srityse. Tyrimų rezultatai demonstruoja, jog keičiasi ne tik ŽIV funkcijų turinys bei forma, bet ir vyksta virsmas ŽIV strategijose, reglamentuojančiose žmonių pakeitimą technologijomis bei žmogaus-technologijų sąveiką darbo organizavimo ar mokymosi kontekstuose (Vrontis ir kt., 2020). Pripažįstant augantį skaitmeninių technologijų taikymo ŽIV intensyvumą, kyla klausimas: ką toks technologijų įveiklinimas reiškia organizacijai ir jos suinteresuotoms šalims. Ilgą laiką mokslinėje literatūroje buvo labiau akcentuotas pozityvus technologijų poveikis, pabrėžiant mažesnes išlaidas bei efektyvesnius ŽIV procesus (Korunka ir Vartiainen, 2017; Webster ir Ivanov, 2020). Visgi, pastaruoju metu pabrėžiama ir „tamsioji“ skaitmeninių technologių taikymo ŽIV pusė, pasireiškianti padidėjusiu darbuotojų stresu, išaugusiu nesaugumu dėl darbo, mažėjančiu darbo-asmeninio gyvenimo balansu, didėjančia pajamų nelygybe ar prastėjančiais darbuotojų veiklos rezultatais (Moiz ir Krings, 2016; Dengler ir Matthes, 2018; Zhang, 2019). Mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, jog tyrimai, kurie atskleistų skaitmeninių technologijų taikymo ŽIV aprėptį, intensyvumą, pobūdį bei vertę vis dar yra fragmentiški (Fenech ir kt., 2019; Nachit ir Okar, 2020; Gilch ir Sieweke, 2021; Vrontis ir kt., 2020). Stinga holistinio požiūrio į skaitmeninių technologijų taikymo ŽIV poveikį atskiroms suinteresuotoms šalims, t.y. pačiai organizacijai, vadovams, darbuotojams bei kitoms šalims tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Trūksta empirinių įrodymų dėl operatyvių ir transformacinių pasekmių organizacijoms bei poveikio darbuotojams naujų kompetencijų įgijimo ar užduočių pobūdžio pasikeitimo kontekstuose (Vrontis ir kt. 2020). Pasigendama poveikio suinteresuotoms šalims pagrindimo žvelgiant iš pagrindinių ŽIV teorijos, būtent išteklių tausojimo, streso bei socialinio identiteto, prizmės. Taip pat neįvertinamos galimos įtampos ir paradoksai, renkantis ir įgyvendinant skaitmeninių technologijų sprendimus, derančius su darbuotojų gerove (Guest, 2017) bei verslo organizacijų darniu vystymusi. Todėl mokslinė problema formuluoja klausimu: koks yra skaitmeninių technologijų taikymo ŽIV poveikis skirtingoms suinteresuotoms šalims? Darbo tikslas – atskleisti skaitmeninių technologijų taikymo žmonių išteklių valdyme poveikį skirtingoms suinteresuotoms šalims. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti skaitmeninių technologijų taikymo žmonių išteklių valdyme genezę, formas ir sąlygojamus pokyčius. 2. Sudaryti koncepcinį skaitmeninių technologijų taikymo žmonių išteklių valdyme poveikio skirtingoms suinteresuotoms šalims modelį, įkorporuojant galimas poveikio formas, galimas įtampas tarp poveikio skirtingoms šalims bei tų įtampų sprendimo strategijas. 3. Pagrįsti skaitmeninių technologijų taikymo ŽIV poveikio skirtingoms suinteresuotoms šalims tyrimo metodologinę prieigą ir parengti empirinio tyrimo metodiką. 4. Empiriškai įvertinti skaitmeninių technologijų taikymo žmonių išteklių valdyme poveikio skirtingoms suinteresuotoms šalims raišką, atskleidžiant poveikio dualumą bei formas, galimas įtampas tarp poveikio skirtingoms šalims bei tų įtampų sprendimo strategijas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Problematika: Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybė gauti finansavimą, nors ir plačiai aptariama akademinėje literatūroje, tebėra didelė mažų ir vidutinių įmonių problema. Viena iš problemos priežasčių yra žemas įmonių finansinis raštingumas. Pastarojo meto skaitmeninės verslo transformacijos banga dar labiau priklauso nuo prieigos prie finansavimo problemos, o skaitmeninė finansinė įtrauktis tampa pagrindiniu diskusijų objektu apie tai, kaip užtikrinti, smulkaus ir vidutinio verslo, esančio žemame finansinio ir skaitmeninio raštingumo lygmenyje, finansavimo pritraukimą. Buvo sukurtos įvairios iniciatyvos plėsti MVĮ finansavimą, įskaitant dalinių garantijų schemas, finansinės infrastruktūros kūrimą ar tobulinimą, komercinės bankininkystės modelius ir kitas privataus sektoriaus iniciatyvas, skirtas tiesiogiai MVĮ. Pasauliniu lygmeniu pasaulinė finansinės įtraukties partnerystė (GPFI) skatina dirbtinio intelekto sprendimų integravimą į MVĮ finansų valdymo sprendimus, siekiant padėti MVĮ tapti finansiškai aktyvesnėmis. Fintech įmonės naudoja dirbtinį intelektą ir įvairias jo programas, siekdamos užtikrinti, kad būtų įgyvendintas skaitmeninės finansinės įtraukties tikslas, t.y. užtikrinti, kad mažos ir vidutinės įmonės dalyvautų pagrindinėje finansų rinkoje, taip prisidėdamos prie šalies ekonominio vystymosi. Tyrimo objektas: dirbtinio intelekto sprendimai MVĮ finansinės įtraukties kontekste Tyrimo klausimai: kaip įvertinti AI poveikį skaitmeninei finansinei MVĮ įtraukčiai? Kaip AI galėtų būti panaudota skaitmeninei finansinei įtraukčiai srityse, susijusiose su rizikos aptikimu, matavimu ir valdymu, sprendžiant informacijos asimetrijos problemą. Laukiami rezultatai: dirbtiniu intelektu pagrįstų priemonių, kurias galėtų priimti ir išplėsti tiek finansų teikėjai (finansinės institucijos ir nefinansinės institucijos bei vyriausybės), tiek finansų gavėjai (MVĮ), tyrimas, siekiant padidinti finansinę įtrauktį, kad pažeidžiamos grupės MVĮ 's, kuriems trūksta finansinio raštingumo, galėtų dalyvauti oficialioje finansų rinkoje su minimaliais iššūkiais ir maksimalia nauda