Vadyba

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Skaitmeninių technologijų, klimato kaitos, pandemijų ar geopolitinių suiručių sąlygotos krizės bei pokyčiai tampa „nauju normalumu“ (Chen ir kt., 2021), keliančiu grėsmę organizacijų gyvybingumui. Mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, jog krizių akivaizdoje organizacijų išlikimas ir veiklos efektyvumas priklauso nuo pačių organizacijų bei jų darbuotojų sugebėjimo atlaikyti ir prisitaikyti prie iššūkių, t.y. nuo jų atsparumo (Liang ir Cao, 2021). Atsparumas reiškia gebėjimą atsigauti arba lengvai prisitaikyti prie nepalankių situacijų, sunkumų, nesėkmių ar net pozityvių pokyčių (Luthans, 2002). Organizacijų atsparumas yra kertinis jų ilgalaikiškumo aspektas. Tuo tarpu, tyrimai atskleidžia dualią darbuotojų atsparumo vertę: iš vienos pusės, atsparumas pozityviai įtakoja pačių darbuotojų nuostatas bei elgseną, o iš kitos pusės - ženkliai prisideda prie organizacijos finansinių rezultatų bei kartu didina pačių organizacijų gebėjimą keisti strategiją ir proaktyviai reaguoti iki sunkumams pasireškiant (Liang ir Cao, 2021; Hillmann ir Guenher, 2021). Pripažįstant, jog darbuotojų bei organizacijų atsparumas yra darbuotojų gerovės bei organizacijų konkurencinio pranašumo pagrindas (Näswall ir kt., 2019) kyla klausimas ar ir kaip atsparumas gali būti stiprinamas? Pastaruoju metu akcentuojamas žmonių išteklių valdymo (toliau – ŽIV) potencialas stiprinant atsparumą (Liu ir kt., 2019). Tačiau tyrimai yra fragmentiški, neapimantys socialinės atsakomybės dimensijos žmonių išteklių valdyme, nors socialiai atsakingas ŽIV yra nukreiptas į darbuotojų gerovės stiprinimą bei organizacijos veiklos tęstinumą (Diaz?Carrion ir kt. 2019). Taigi, disertacijos probleminis klausimas: kokios ir kaip socialiai atsakingo žmonių išteklių valdymo praktikos stiprina darbuotojų ir organizacijų atsparumą. Darbo tikslas – atskleisti darbuotojų bei organizacijų atsparumą stiprinančias socialiai atsakingo žmonių išteklių valdymo praktikas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Disertacijoje sprendžiama mokslinė problema apibūdinama šiais klausimais – kokios dirbtiniu intelektu (DI) grįstų paslaugų inovacijų charakteristikos ir kaip veikia suvokiamą inovacijų priimtinumą vartotojams? kokios jo sąsajos su ketinimu naudoti DI grįstas paslaugų inovacijas? koks vaidmuo tiriamame ryšyje atitenka vartotojų pasitikėjimui? Mokslinio tyrimo tikslas – nustatyti DI grįstų paslaugų inovacijų poveikį vartotojų elgsenai, atskleidžiant pasitikėjimo veiksnio vaidmenį. Uždaviniai: 1. Konceptualizuoti DI grįstų paslaugų inovacijų fenomeną, identifikuojant jų tipus bei charakteristikas ir atskleidžiant DI poveikį paslaugų teorijos raidai. 2. Apibrėžti DI grįstų paslaugų inovacijų sukeltas vartotojų elgsenos pasekmes, kaip pagrindinius priklausomus tyrimo kintamuosius. 3. Sudaryti konceptualų DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelį, atskleidžiantį vartotojų pasitikėjimo vaidmenį bei sąsajas su kitais konstruktais. 4. Parengti ir pritaikyti tradicinius bei neuromarketingo tyrimų požiūrius ir technikas integruojančią empirinio DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai tyrimo metodologiją. 5. Empiriškai pagrįsti konceptualų DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelį, identifikuojant jo taikymo galimybes ir ribotumus. Laukiami rezultatai - Išplėsta su DI poveikiu siejamų paslaugų teorijų ir vartotojų elgsenos tyrimų bazė - Sudaryti DI grįstų paslaugų inovacijų charakteristikų, lemiančių suvokiamą tokių inovacijų (ne)priimtinumą vartotojams, rinkiniai - Pagrįstas vartotojų pasitikėjimo vaidmuo suvokiamo DI grįstų paslaugų inovacijų priimtinumo ir ketinimo jomis naudotis ryšyje - Sudarytas originalus DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai modelis - Parengta ir empiriškai patikrinta tradicinius bei neuromarketingo tyrimų požiūrius ir technikas integruojanti empirinio DI grįstų paslaugų inovacijų poveikio vartotojų elgsenai tyrimo metodologija.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybė gauti finansavimą, nors ir plačiai aptariama akademinėje literatūroje, tebėra didelė mažų ir vidutinių įmonių problema. Viena iš problemos priežasčių yra žemas įmonių finansinis raštingumas. Pastarojo meto skaitmeninės verslo transformacijos banga dar labiau priklauso nuo prieigos prie finansavimo problemos, o skaitmeninė finansinė įtrauktis tampa pagrindiniu diskusijų objektu apie tai, kaip užtikrinti, smulkaus ir vidutinio verslo, esančio žemame finansinio ir skaitmeninio raštingumo lygmenyje, finansavimo pritraukimą. Buvo sukurtos įvairios iniciatyvos plėsti MVĮ finansavimą, įskaitant dalinių garantijų schemas, finansinės infrastruktūros kūrimą ar tobulinimą, komercinės bankininkystės modelius ir kitas privataus sektoriaus iniciatyvas, skirtas tiesiogiai MVĮ. Pasauliniu lygmeniu pasaulinė finansinės įtraukties partnerystė (GPFI) skatina dirbtinio intelekto sprendimų integravimą į MVĮ finansų valdymo sprendimus, siekiant padėti MVĮ tapti finansiškai aktyvesnėmis. Fintech įmonės naudoja dirbtinį intelektą ir įvairias jo programas, siekdamos užtikrinti, kad būtų įgyvendintas skaitmeninės finansinės įtraukties tikslas, t.y. užtikrinti, kad mažos ir vidutinės įmonės dalyvautų pagrindinėje finansų rinkoje, taip prisidėdamos prie šalies ekonominio vystymosi.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimo tikslas - ištirti į vertę visuomenei orientuotų skaitmeninių startuolių tvarios plėtros mechanizmus. Komercinės skaitmeninės įmonės, pavyzdžiui, BigTech platformos, patiria sunkumų siekdamos įgyvendinti joms keliamus finansinius tikslus. Į vertę visuomenei orientuotiems skaitmeniniams startuoliams, ypač veikiantiems sveikatos priežiūros sektoriuje, pajamų didinimas yra itin lėtas ir sudėtingas procesas. Taigi, remdamiesi mišriais tyrimų metodais (žvalgomaisiais, nuosekliaisiais) atliksime startuolių, veikiančių sveikatos priežiūros sektoriuje, daugybinių atvejų tyrimą, kad sukurtume konceptualų tvarios plėtros modelį ir jį patikrintume, remdamiesi apklausa ir matuodami įvairių kintamųjų poveikį tvariai startuolių plėtrai. Bus analizuojami pirminiai (interviu, stebėjimas, apklausos) ir antriniai (organizacijų dokumentai, viešai prieinami dokumentai ir pranešimai spaudai) duomenys. Duomenys bus renkami Lietuvoje, Suomijoje ir Švedijoje, siekiant palyginti Šiaurės regiono šalių rezultatus.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Šiandienos laikotarpis yra komplikuotas. Sudėtingas, iššūkių pilnas dėl atsirandančių reiškinių, tokių kaip dirbtinis intelektas (DI), didieji duomenys, blokų grandinės ar daiktų internetas. Visuomenė nori turėti globalų, jų poreikiams pritaikytą skaitmeninį tinklą. DI suvokiamas skirtingai viešojo bei privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, universitetinės aplinkos ir nepriklausomų DI entuziastų perspektyvoje. Mokslinius tyrimus tikslinga atlikti atsižvelgiant į požiūrio kampą bei atsakyti į klausimus: kokią naudą gali atnešti DI naudojimas įvairiuose procesuose? Kiek laiko gali sutaupyti DI naudojimas viešajame sektoriuje? Aiškių, vienakrypčių reguliavimų, kurie galėtų gerinti dirbtinio intelekto raidą bei atneštų aiškesnę ateities jo taikymo viešajame sektoriuje viziją nėra. Tyrimo tikslas – pasiūlyti priemones ir veiksmus kaip tobulinti Lietuvos viešojo sektoriaus valdymą globalių pokyčių kontekste naudojant dirbtinį intelektą. Tyrimo planas: 1. Susisteminti globalių pokyčių Europoje aspektus globalizacijos kontekste (retrospektyvi ir perspektyvinė analizė). 2. Išanalizuoti teorinę ir praktinę viešojo sektoriaus valdymo specifiką (gerosios praktikos pavyzdžių analizė Europoje; atvejų studijos). 3. Apibendrinti naująjį požiūrį į DI, ypač akcentuojant etines problemas valdymo modeliuose. 4. Sukurti metodologiją, įgalinančią įvertinti DI taikymo viešajame sektoriuje situaciją. 5. Atlikti empirinį tyrimą, siekiant nustatyti DI taikymo Lietuvos viešajame sektoriuje situaciją. Pirminiai tyrimo metodai: sisteminė literatūros analizė (naudojama MAXQDA), kokybinis tyrimas (dokumentų analizė, interviu – struktūruotas ir uždaras), sisteminė duomenų analizė. Tikėtinas tyrimo rezultatas: pateikti rekomendacijas viešojo sektoriaus atstovams (skirtingoms grupėms) kaip DI galima pritaikyti viešajame sektoriuje? kokios galimos teigiamos ir neigiamos to pasekmės? su kokiomis etinėmis problemomis galima susidurti DI taikant viešajame sektoriuje?

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Organizacijos ir vertės grandinės, besitransformuodamos į žiedines, pati ria paradoksalius prieštaravimus, kylančius dėl sunkumų derinant ekonominius ir aplinkosauginius tikslus ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu, tiek organizacijos viduje, tiek ir visoje vertės grandinėje. Siekiant valdyti paradoksalias žiedinio verslo modelių įtampas, reikalingi organizaciniai gebėjimai. Pasitelkiant paradoksų teoriją ir organizacinių gebėjimų požiūrį, siekiama ištirti, kaip įmonės patiria paradoksalias įtampas, ypač kai susiduria su lėtai vykstančia įmonių žiedine transformacija? Kokie ir kaip organizaciniai gebėjimai gali būti naudojami paradoksalioms įtampoms spręsti?

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Požiūrio – elgsenos spraga jau ilgą laiką akcentuojama tvaraus vartojimo tyrimuose. Didelis neatitikimas tarp to, ką vartotojai sako, ir to, kaip jie iš tikrųjų elgiasi, yra vienas iš mįslingiausių iššūkių tiek akademikams, tiek praktikams, siekiant suprasti ir motyvuoti tvarų vartojimą. Yra svarstymų, kad be kitų veiksnių, nemaža dalis požiūrio – elgsenos spragos gali būti nulemta tradicinių tyrimo metodų netikslumų, nes respondentai yra linkę į socialiai pageidaujamų atsakymų pateikimą, ypač tvarumo tyrimų kontekste. Nepaisant galimai didelių socialiai trokštamų atsakymų padarinių, moksliniai tyrimai tvaraus vartojimo kontekste iki šiol daugiausiai naudoja tradicines apklausos priemones. Naujausi tyrimai įtraukia ir netiesioginių (projekcinių) technikų naudojimą tvaraus vartojimo tyrimuose, siekiant išvengti socialiai pageidaujamų atsakymų klaidos. Teigiama, kad netiesioginės technikos, kilę iš taikomosios psichologijos srities, gali padėti išspręsti ar bent sumažinti požiūrio-elgsenos spragos problemą vartotojų tyrimuose. Visgi, tvaraus vartojimo srityje sistemingų tyrimų, apimančių netiesiogines technikas ir jų galimą poveikį socialiai trokštamų atsakymų tendencijos eliminavimui, nėra. Šio tyrimo tikslas būtų nustatyti socialiai pageidaujamų atsakymų poveikį požiūrio-elgsenos spragos atsiradimui tvaraus vartojimo tyrimų kontekste. Tai būtų atliekama, įvertinant skirtingų tyrimo metodų (tiesioginių ir netiesioginių technikų) poveikį gaunamiems rezultatams. Laukiami rezultatai: 1) netiesioginių technikų, kaip galimybės gauti labiau realistinius atsakymus tvaraus vartojimo kontekste, įvertinimas, tuo pačiu nustatant socialiai trokštamų atsakymų tendencijos svarbą tvarumo tyrimuose; 2) netiesioginių technikų validumo įrodymų pateikimas, tuo pačiu argumentuojant metodo įtaką gaunamiems rezultatams.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Projektų vadovai yra atsakingi už projekto vertės kūrimą, įskaitant ir socialinę projektų vertę. Projektų vadovai susiduria su iššūkiais, kaip plėtoti projekto socialinę vertę, pagrįstą glaudžiu ir aktyviu suinteresuotųjų šalių įsitraukimu. Suinteresuotosios šalys dažnai konkuruoja ir konfliktuoja dėl jiems aktualių interesų. Moksliniai tyrimai rodo, kad projekto vadovo emocinis intelekto (EI) kompetencijos yra viena iš prielaidų pasiekti projekto rezultatus, užtikrinti ekonominės ir socialinės vertės kūrimą, bei subalansuoti skirtingus suinteresuotųjų šalių interesus įtraukiant juos į vertės kūrimą. Mokslinė problema: kokios projekto vadovo EI kompetencijos stiprina projekto suinteresuotų šalių įsitraukimą? Kaip projekto suinteresuotų šalių įsitraukimas veikia projekto socialinės vertės kūrimą? Tikslas- teoriškai pagrįsti ir empiriškai patikrinti projekto vadovo EI ir projekto suinteresuotų šalių įsitraukimo sąsajas projekto socialinės vertės kūrimo požiūriu. Uždaviniai: 1. Atlikti projekto socialinės vertės ir projekto suinteresuotų šalių (SŠ) įsitraukimo koncepcijų analizę, identifikuoti įsitraukimą lemiančius veiksnius ir sąsajas su projekto socialinės vertės kūrimu. 2. Apibrėžti EI koncepciją, identifikuojant projekto vadovui aktualias EI kompetencijas ir sąsajas su projekto SŠ įsitraukimu, kuriant projekto socialinę vertę. 3. Įvertinus projekto vadovo EI vaidmens suinteresuotų šalių įsitraukimui kuriant projekto socialinę vertę teorinių ir empirinių tyrimų rezultatus sudaryti konceptualų modelį, apimantį projekto vadovo EI kompetencijų, suinteresuotų šalių įsitraukimo ir kuriamos projekto socialinės vertės sąsajas. 4. Parengti tyrimo metodologiją ir atlikti projekto vadovo EI kompetencijų, suinteresuotų šalių įsitraukimo ir kuriamos projekto socialinės vertės sąsajų konceptualaus modelio pagrindimą. Apibendrinti tyrimo rezultatus, pateikti rekomendacijas ir tolimesnes tyrimų kryptis.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Skaitmenizacijos brandos ar pasirengimo Pramonei 4.0 modeliai suteikia skaitmenizacijos gaires organizacijoms. Šie modeliai apima skaitmenines inovacijas, kurias įgyvendinus, organizacijas galima būtų charakterizuoti pažengusiomis skaitmeninės transformacijos procese. Šie modeliai yra naudingi, nes susistemina sektoriams specifiškas skaitmenines inovacijas, pagrindžia „idealios“ skaitmenizuotos organizacijos viziją. Nepaisant teigiamų aspektų, skaitmenizacijos brandos ar pasirengimo Pramonei 4.0 modeliai turi trūkumų. Pirma, šie modeliai grįsti nerealistiškomis universalumo prielaidomis - neįvertina įmonės sektoriaus, dydžio bei kitų svarbių įmonių charakteristikų. Antra, jie neįvertina skaitmeninių inovacijų tarpusavio priklausomybės bei jos kylančio skaitmeninių inovacijų diegimo eiliškumo. Skaitmenizacijos scenarijų (angl. roadmaps) identifikavimo metodai sudaro galimybes įvertinti skaitmeninių inovacijų tarpusavio sąsajas ir pagrįsti jų diegimo eiliškumą. Šis disertacijos tyrimas siekia atsakyti į klausimus: Kokie yra dominuojantys skaitmenizacijos gebėjimų vystymo scenarijai? Nuo ko priklauso skaitmenizacijos gebėjimų vystymo eiliškumas? Ar dominuojantys skaitmenizacijos scenarijai susiję su didesniais įmonės pasiekimais? Ištekliais grįsta teorija ir su ja susijęs išteklių papildomumo reiškinys bei atvirų sistemų teorija bei su ja susijęs sistemų vystymosi lygiagretumo principas sudaro pagrindines šios disertacijos teorines prieigas. Siekiant šios disertacijos tikslo pagrindinis dėmesys skiriamas longitudiniams empiriniams metodams, pavyzdžiui procesų tyrybos ar genetiniams algoritmams. Taip pat naudotini kiti skaitmenizacijos scenarijų generavimo metodai, pavyzdžiui, ekspertiniai ar kokybiniai. Pagrindiniai šio tyrimo rezultatai - skaitmenizacijos gebėjimų vystymo scenarijų aibės pagrindimas, jų sąsajos su įmonės pasiekimais, bei prielaidų verslo įmonėms generuoti individualizuotus skaitmenizacijos scenarijus sudarymas.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Agentinis modeliavimas (angl. agent-based modelling, multi-agent modelling, multi-agent system) yra sudėtingų sistemų simuliavimo metodika, leidžianti modeliuoti atskirus veikėjus (agentus), jų kognityvinius ir emocinius procesus bei agentų tarpusavio sąveikas, kurių metu atsiranda aukštesnio analizės lygmens savybės (Bonabeau 2002). Galima teigti, kad socialiniuose moksluose, taip pat ir viešojo administravimo, viešosios politikos tyrimuose ši prieiga kaip alternatyva kiekybiniams ir kokybiniams tyrimų dizainams yra nepakankamai išnaudojama visų pirma dėl techninių žinių barjero. Tačiau šios prieigos taikymas analizuojant viešosios politikos ir viešojo administravimo procesus leistų ne tik praturtinti esamą tyrimų metodų spektrą, bet ir suteiktų postūmį naujo tipo viešosios politikos rekomendacijų įrankių kūrimui, leistų tikrinti mokslines teorijas, pakartotinai panaudoti įvairiausiomis prieigomis surinktus duomenis, kurti naujus duomenis, modeliuoti laike sudėtingų viešojo administravimo, viešosios politikos procesų dinamiką. Laukiami rezultatai apima vienos iš viešosios politikos ar viešojo administravimo tyrimų sričių - viešųjų paslaugų teikimas, vartotojų pasitenkinimas, išmanusis valdymas, algoritminis valdymas, bazinės politikos (angl. generic policies), lyginamasis viešasis administravimas, sprendimų priėmimas, mokesčių vengimas, viešasis pasitikėjimas, viešasis dalyvavimas ir kitos susijusios sritys – modeliavimą: analizuojamo proceso, politikos srities ar teorijos detalų išnagrinėjimą taikant vieną iš literatūros analizės metodų bei agentinio modeliavimo metu gautus rezultatus (modelius, jų generuotus duomenis, praktinį panaudojimą).