---

Tyrimų tematikos aprašas.

Tyrimai rodo, kad apie 5% pasaulio gyventojų arba vienas iš dvidešimties vartotojų susiduria su priklausomybę sukeliančia pirkimo elgsena (Maraz, Griffiths ir Demetrovics, 2016), kurią paskatina polinkis į materializmą. Materializmo tema sukėlė didelį susidomėjimą tarp marketingo ir psichologijos sričių mokslininkų, atskleidusių šio reiškinio sąsajas su įvairiomis socialinėmis ir psichologinėmis negerovėmis (Santini et al., 2017; Villardefrancos & Otero-Lopez, 2016; Ruvio at al., 2014; Burroughs at al., 2013; Burroughs ir Rindfleisch, 2012). Neigiamas materializmo pasekmes patvirtinantys tyrimų rezultatai yra nuoseklūs ir demonstruojantys, kad kuo didesnį prioritetą žmonės teikia vertybėms ir tikslams siejamiems su pinigais ir nuosavybe, palyginus su kitais gyvenimo tikslais, tuo žemesnis yra šių žmonių pasitenkinimas gyvenimu, prastesnė savirealizacija, tokie žmonės yra mažiau laimingi (Podoshen, Andrzejewski ir Hunt, 2014), yra labiau linkę į depresiją, patiria didesnį nerimą, elgsenos sutrikimus bei kitokio pobūdžio psichopatologiją (Shrum at al., 2014; Dittmar et al., 2014). Materializmas, kaip nuolatinis vartotojų susirūpinimas nuosavybe ir įtikėjimas nuosavybės galia pagerinti gyvenimo kokybę, gali tapti kliūtimi siekiant tvarių gamybos ir vartojimo būdų (Scott et al., 2014). Su materializmu susijusi vartojimo kultūra skatina abejingumą aplinkosauginėms problemoms (Good, 2007; Kasser ir Sheldon, 2000). Į vis didesnį vartojimą linkę asmenys pasižymi prastesniais asmeninio biudžeto valdymo įgūdžiais (Lemrova et al., 2013), yra linkę į perteklinį vartojimą ir nekontroliuojamą kompulsyvų pirkimą (Garðarsdóttir ir Dittmar, 2012). .... Detalesnės informacijos kreiptis į tematikos vadovą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Industrija 4.0 naudoja skaitmenines technologijas, kad greičiau reaguotų į rinkos pokyčius, siūlytų labiau klientams pritaikytus produktus ir didintų veiklos efektyvumą. Tačiau Industrija 4.0 siejama ne tik su privalumais (pvz., ilgalaikiu konkurencingumu), bet ir daugybe iššūkių, kuriuos įveikti ne visos organizacijos yra pasirengusios (Pacchinin et al., 2019). Vadinasi, organizacijoms prireiks profesionalių paslaugų, padedančių suvaldyti technologinius ir socialinius procesus, įveikti krizes ir pan. Delloite Insights (2017) ataskaitoje pažymima, kad Industrija 4.0 negali būti siejama tik su gamintojais, ji paliečia ir kitus ekonomikos sektorius, kurie, kaip ir pramonė, turi keisti veiklos filosofiją ir transformuoti verslo modelius. Tas pasakytina ir apie paslaugų sektorių. Paslaugų sektoriaus plėtra ir didėjanti svarba pasaulio ekonomikoje (Jaaron ir Backhouse, 2018; Donati, 2017) skatina organizacijas ieškoti naujų alternatyvų, kaip pasiekti, kad paslaugų teikimas būtų efektyvus ir kartu tenkintų klientų individualizuotas poreikius (Brax et al., 2017; Bask et al., 2011). Išspręsti dilemą tarp didėjančios klientų poreikių įvairovės ir paslaugų organizacijų siekio didinti efektyvumą standartizuojant paslaugas gali moduliavimas paslaugų veikloje (Poeppelbuss, Lubarski, 2018; Eissens-van der Laan et al., 2016). Dėl detalesnės informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Aktualumas. Pramonė 4.0, grįsta sparčiu ateitį ateitį kuriančių technologijų, tokių kaip AR, didieji duomenys, dirbtinis intelektas, robotika ir pan. vystymusi, suponuoja „ateities darbo“ iššūkį tiek darbdaviams tiek darbuotojams užtikrinant tvarią karjerą. Tvari karjera siejama su inkliuzyviniu požiūriu, darant prielaidą, kad visi darbuotojai yra lygūs ir turi vertingų kompetencijų ar talentų, kurie gali produktyviai pritaikyti organizacijose. Tvarios karjeros terminas pastaruoju metu populiarėja, tačiau tvarios karjeros samprata yra mokslinių diskusijų objektas. Pasak Newmano (2011), tvari karjera turi apimti galimybes atsigauti po darbo, būti lanksti ir pritaikoma organizacijos ir darbuotojų interesų požiūriu, taip pat apimti karheros integracijos į įvairias gyvenimo sritis ir patirtis galimybes, kurios lemia vientisumą, išsamumą ir prasmę. Valcour (2015) taip pat mini poreikį atsigauti po darbo ir prideda tokius tvarios karjeros bruožus kaip nuolatinis mokymasis, saugumas, atsirandantis dėl įsidarbinimo potencialo, ir įgūdžių, interesų bei vertybių darna. De Vos ir kt. (2018) apibūdina tvarią karjerą laimės (psichologinė dimensija), sveikatos (fizinė dimensija) ir produktyvumo (ekonominė dimensija) prasme. Ateitį kuriančių technologijų kontekste tvarios karjeros diskursas įgauna naujų aspektų, akcentuojant sparčią darbo pobūdžio kaitą ir „ateities darbo“ požymių išgryninimo poreikį bei „ateities darbuotojo“ profilio (kompetencijų, interesų, vertybių) nustatymą.... Dėl detalesnės informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.

---

Tyrimų tematikos aprašas.

Didėjantis susidomėjimas organizacijų darnumu yra susijęs su augančiu spaudimu, kurį patiria organizacijos iš klientų, tiekėjų, visuomenės bei atskirų jos grupių, nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų, raginant verslą tapti labiau atsakingu ir aktyviau dalyvauti socialinių ir aplinkos problemų sprendime (Podgorodnichenko ir kt., 2019). Organizacijų darnumas iš esmės grindžiamas Elkington (1998) pateiktu „triple bottom line“ požiūriu, įkorporuojant draugiškus aplinkai, socialiai atsakingus bei ekonomiškai naudingus sprendimus. Organizacijų ilgalaikė sėkmė jau nebėra matuojama tik finansiniais rodikliais (Dyllick ir Hockerts, 2002), o veiklos rezultatų gerinimas visose trijose „triple bottom line“ dedamosiose reikalauja nusigręžti nuo iki šiol vis dar dominuojančio pelno akcentavimo požiūrio (Ren ir Jackson, 2019). Beje, didėja pačių organizacijų įsipareigojimas darnumui, nes darnūs sprendimai generuoja vertę, t.y. kuria gerą reputaciją, padeda įgyti ilgalaikį konkurencinį pranašumą, auga prekių bei paslaugų patrauklumas klientų tarpe, didėja prieiga prie išteklių bei galimybė išlaikyti vienus iš kertinių organizacijos išteklių, būtent žmonių išteklius (Ehnert, 2009; Park ir Lee, 2014; Podgorodnichenko ir kt., 2019). Visgi, judant darnumo linkme organizacijos susiduria su iššūkiais dėl to, kaip darnumo klausimai turi būti integruoti į verslo strategiją bei sprendimus (Chams ir Garcia-Blandon, 2019). Ypatingai klausimo aktualumas išryškėja Pramonės 4.0 kontekste keičiantis darbo pobūdžiui (Moniz ir Krings, 2016; Schweer ir Sahl, 2017; Dengler ir Matthes, 2018). Dėl detalesnės informacijos kreiptis į tematikos mokslinį vadovą.