10 mitų apie inžineriją darbdavių lūpomis: elektronika – kūrybos ir technologijų kupina specialybė

Kasdien besinaudodami elektra bei įvairiais elektronikos prietaisais mažai susimąstome iš kur ir kaip ji atkeliauja, kaip veikia kompiuterio procesorius ar šviesolaidinis internetas. Nors pažįstame savo turimus įtaisus bei džiaugiamės gyvenimą lengvinančiomis technologijomis, pamirštame, jog už kiekvieno prietaiso stovi elektros ar elektronikos inžinierius, kuris savo žiniomis bei kūrybiškumu žmogaus svajonę skristi pavertė lėktuvu, o susisiekimą su artimaisiais – sekundžių reikalu.

Šiandien visas pasaulis susiduria su elektros ir elektronikos inžinierių trūkumu, nes visuomenėje vis dar gajūs mitai apie šią neįtikėtinos svarbos specialybę. Daug kas vis dar tiki, kad inžinieriai – nuobodūs žmonės, visą dieną lituojantys laidus.

Tačiau pasak Kaune įsikūrusių elektronikos gamintojų „Littelfuse“ ir „Kitron“ atstovų, ar reiks lituoti laidus priklauso nuo paties inžinieriaus specializacijos. O jų, pasak jos, yra daugybė. Šių bendrovių atstovai pateikia populiariausius mitus apie elektros ir elektronikos inžineriją, siekdami įrodyti, kad inžinerija – įdomi ir pasaulį keičianti specialybė.

1. Elektronikos inžinerija – vyriškas užsiėmimas

Tai – bene labiausiai paplitęs ir kenksmingiausias mitas. Jo šaknų galima ieškoti dar ikimokykliniame ugdyme, kai iki tam tikro amžiaus visiems vaikams žaisti duodamus konstruktorius pakeičia lyčių stereotipams būdingi žaislai.

„Littelfuse“ personalo vadovė Aida Kundrotaitė teigia, kad jokiais moksliniais tyrimais nėra nustatyta, jog mergaitės yra mažiau linkusios į tiksliuosius mokslus: „Džiugu, kad visos išsivysčiusios šalys pripažįstą šią problemą ir yra pasiryžusios ją spręsti. Apie tai liudija ir kiekvienais metais didėjantis merginų, stojančių į inžinerines specialybes, skaičius.“

„Kitron“ atstovai atskleidžia, jog įmonėje vyrai sudaro 59 proc. visų administracijos darbuotojų, tuo tarpu gamyboje dominuoja moterys – jos sudaro virš 70 proc. darbuotojų.

2. Elektronikos inžinieriai taiso televizorius ir skalbimo mašinas

Šis mitas kiek keblesnis, nes jame yra tiesos. Ar reikės taisyti televizorius ir skalbimo mašinas priklausys nuo to, kokį karjeros kelią pasirinks ir kokioje įmonėje dirbs būsimas (-a) inžinierius (-ė).

„Taisyti ir testuoti, tikėtina, reikės turbūt visiems, bet, ar tai bus naujausi ar senesni televizoriai, skalbimo mašinos ar paties kurti naujausių technologijų prototipai – priklauso nuo anksčiau išvardintų aplinkybių“, – sako A. Kundrotaitė.

Tuo tarpu „Kitron“ atstovai papildo, jog daugelis inžinierių dirba labai dinamišką darbą su nuolatiniais iššūkiais: „Inžinieriai gali spręsti gaminio dizaino problemas, optimizuoti gamybos procesus, jie nuolat domisi elektronikos rinkos naujienomis ir inovacijomis bei jų pritaikymo galimybėmis įmonės viduje, o be to – dalyvauja susitikimuose su klientais, kaip inžinerijos ekspertai, ir koordinuoja įvairius projektus.“

3. Elektronikos inžinieriai privalo suprasti visus elektronikoje vyraujančius procesus

Pasak „Kitron“ vyr. testavimo inžinieriaus Igno Povilaičio, toks požiūris – neteisingas. „Elektronikoje, taip pat kaip ir bet kokioje kitoje specialybėje, neįmanoma visko žinoti atmintinai. Viskas ko reikia – turėti gerus pagrindus pasirinktoje pakraipoje ir žinoti kur ir kaip susirasti reikiamos informacijos.“

Specializacijos elektronikoje yra labai įvairios: nuo inžinierių, kurie projektuoja ir kuria įvairius įtaisus bei sistemas, iki biomedicinos įrangos elektronikos inžinerijos ar įterptinių sistemų programuotojų.

I. Povilaitis juokauja, kad egzistuoja dalis sėkmingas karjeras turinčių elektronikos inžinierių, kurie turbūt visu savo darbo laikotarpiu nėra laikę lituoklio rankose.

4. Elektronikos inžinieriai negali būti programuotojais

Šiandien sparčiai besivystant technologijoms tampa sudėtinga rasti aiškius skirtumus tarp elektros, elektronikos bei informacinių technologijų. Dažnais atvejais šios specialybės nebeturi konkrečių ribų kur baigiasi inžinerija, o kur prasideda programavimas.

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dekanas, profesorius Algimantas Valinevičius juokauja, kad elektronikos inžinerijos doktorantai kartais daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio programuodami nei prie elektronikos įrenginių, tad riba tarp elektroniko ir programuotojo praktikoje – labai siaura.

„Kitron“ atstovas I. Povilaitis taip pat teigia, kad patys geriausi įterptinių sistemų programuotojai yra elektronikos inžinieriai. Jie visada turės pranašumą, nes puikiai išmano programuojamą techninę įrangą (angl. hardware).

5. Tipiniai inžinieriai – nemokantys ir nenorintys bendrauti moksliukai

Šiuolaikinėje inžinerijos pramonėje komunikaciniai įgūdžiai yra tiesiog būtini, o daugelis inžinierių niekuo nesiskiria nuo kitas specialybes pasirinkusių savo bendraamžių. „Kuo platesnis inžinieriaus ar inžinierės interesų laukas, tuo originaliau jis geba pažvelgti į sprendimo reikalaujančią problemą, rasti nestandartinius jos sprendimo būdus“, – teigia „Littelfuse“ atstovė.

Šiais laikais labai daug dirbama komandose, kurios neretai būna tarptautinės. Taigi, inžinieriai turi išmanyti ne tik kasdienę, bet ir tarptautinę dalykinę komunikaciją, gebėti bendrauti ir sutarti su įvairių kultūrų žmonėmis.

6. Inžinieriai – siauros specializacijos specialistai

Inžinerija – labai plati mokslo sritis, tačiau jos pagrindiniai principai yra tokie patys. „Littelfuse“ atstovė A. Kundrotaitė teigia, kad su automobiliams skirtais komponentais dirbęs specialistas vėliau gali dirbti ir su NASA projektais, kuriuose sprendžiamos kitokio pobūdžio inžinerinės problemos.

Pasak jos, inžinerinių žinių pritaikomumas yra tikrai platus, o darbo sritį galima keisti labiau įsigilinus į norimą specializaciją.

7. Inžinerija patinka tik nekūrybingiems ir nuobodiems žmonėms

A. Kundrotaitė teigia, kad iš tiesų yra visiškai atvirkščiai: „Inžinieriai (-ės) yra bene kūrybiškiausi tiksliųjų mokslų atstovai. Jie keičia ateitį, o tam reikia tiek kūrybiškumo, tiek lakios fantazijos.“

Pasak jos, nuo to, kaip mums yra suprantami tradiciniai menininkai, inžinieriai skiriasi tuo, jog jų kūriniai turi nepriekaištingai atlikti tam tikras funkcijas, nešti naudą žmonėms, gerinti jų gyvenimo kokybę. Tai jie daro kurdami naujas sistemas ir produktus.

„Atėjęs į darbą retai žinai, kokias problemas reikės spręsti. Dažnai nutinka taip, kad tai, kas labiausiai kėlė nerimą, veikia puikiai, o tai, kuo buvai užtikrintas, neatlieka savo funkcijos. Tuomet turi atsitraukti, pamėginti į problemą pažvelgti nestandartiškai”, –  apie darbo įvairovę ir kūrybinius inžinierių sprendimus atsiliepia „Littelfuse“ atstovė A. Kundrotaitė.

8. Elektronikos ir elektros inžinerija yra tas pats

Nors inžinerijoje vyrauja daug sprendimų ir taisyklių, kurios visur yra vienodos, tačiau teiginys, kad elektros ir elektronikos inžinerija yra vienas ir tas pats yra neteisingas. Tai tas pats, kas teigti, kad visi menininkai piešia peizažus.

Pasak KTU EEF dekano A. Valinevičiaus, esminis skirtumas tarp elektros ir elektronikos inžinerijos yra mastelis – elektros inžinieriai dirba su didesnėmis įtampomis elektros gamyboje, projektuoja elektros tinklus ir jų paskirstymo sistemas. Tuo tarpu elektronikos inžinieriai dirba su mažesniais elektroniniais įtaisais, schemomis, telekomunikacijomis, daiktų internetu.

9. Inžinierius privalo sukurti kažką naujo

Ignas Povilaitis teigia, kad šiais laikais elektronikos projektai yra kompleksiški ir labai daug darbo yra nematomo. „Kartais mažiausi pakeitimai gali atnešti didžiausią naudą, o sudėtingiausi projektai tiesiog būti finansiškai nepatrauklūs. Tai leidžia nuolat matyti savo darbų naudą, net ir nepakeičiant pasaulio per vieną dieną“, – sako jis.

Anot jos, puikus pavyzdys – mobilieji telefonai. Jų veikimo principas nuo atsiradimo nepakito, tačiau įvairios inžinierių sukurtos inovacijos per keliasdešimt metų leido telefonams tiek patobulėti, jog šiandien kišenėse nešiojamės mažus, galingus kompiuterius, o ne tik skambučiams pritaikytą priemonę.

10. Inžinieriai visą dieną lituoja laidus

Tai, pasak įmonių atstovių, yra populiariausia visuomenėje vyraujanti nuomonė apie inžinerines specialybes. Tačiau ji tik iš dalies teisinga. „Littelfuse“ atstovė teigia, kad šiandien dažniausiai laidus lituoja automatinės SMT linijos, o inžinieriams tai daryti rankomis prireikia rečiau.

Ji pabrėžia, kad darbo pobūdis priklauso nuo pačio (-ios) inžinieriaus (-ės) pomėgių bei specializacijos, tad norintys lituoti laidus tai daryti gali, o kiti inžinieriai kone visą darbo dieną praleidžia prie kompiuterio projektuodami.