Aeronautikos inžinerija

Tarpkryptinė aviacijos inžinerijos, aviacijos mechanikos inžinerijos ir aviacijos elektronikos šakas apimanti programa, kurią pabaigusieji projektuoja aviacinius ir kosminius aparatus, jų sistemas ir elementus, vertina jų būseną ir elgseną, sprendžia inžinerines funkcionalumo, patikimumo, informacijos perdavimo problemas bei vykdo analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus.

registruotis konsultacijai gauti naujienas

Vieta	Kaunas Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas
Pakopa	Antrosios pakopos studijos
Kryptis	Aeronautikos inžinerija
Kalba	Lietuvių kalba, Anglų kalba
Forma, vykdymo būdas	Nuolatinė - 2 m. (vakarinis; mišrusis)
Laipsnis	Inžinerijos mokslų magistras
Metinė kaina ⁱ	Nuolatinė - 5266 €

Finansinė informacija

Susijusios studijos

Visos magistrantūros studijų programos

Kontaktai

Konsultuokis ir studijuok

Tel. +370 679 44 555
el. p. studijos@ktu.lt

Bendrosios taisyklės

Priėmimas į antrosios pakopos studijas vyksta pagal Studentų priėmimo į Kauno technologijos universitetą 2025 m. taisyklių (toliau – Priėmimo taisyklės) III ir VII skyriuose aprašytą tvarką (aktualūs 3, 4 ir 7 priedai). Priėmimo reikalavimus apibrėžia dvi pagrindinės dalys – minimalūs pasirengimo studijuoti reikalavimai ir konkursinis balas.

Minimalūs pasirengimo studijuoti reikalavimai apibrėžia, ar asmuo gali dalyvauti konkurse į pasirinktą studijų programą. Taikomi minimalūs pasirengimo studijuoti reikalavimai yra pateikiami prie kiekvienos studijų programos skiltyje „Stojimo sąlygos“, taip pat Priėmimo taisyklėse, bei šios svetainės kairiajame meniu – kitose skiltyse.

Asmenų, stojančių į studijas, konkursinė eilė sudaroma pagal jų konkursinį balą. Stojantieji konkursinio balo mažėjimo tvarka rikiuojami į konkursinę eilę kiekvienoje studijų programoje (studijų kryptyje arba krypčių grupėje).

Konkursinis balas stojant į bet kurios studijų formos (nuolatinė, ištęstinė) ar studijų finansavimo pobūdžio (valstybės finansuojama, nefinansuojama vieta) studijų programas sudaromas laikantis tų pačių principų. Konkursinio balo struktūra stojant į antrosios pakopos studijų programas pateikta Priėmimo taisyklių 3-ame ir 4-ame prieduose, ir prie kiekvienos studijų programos skiltyje „Stojimo sąlygos“.

Pagal Priėmimo taisyklių III skyriuje aprašytą tvarką, prie konkursinio balo gali būti pridedama papildomų balų už tam tikrus stojančiojo pasiekimus, taikomus stojantiesiems į valstybės finansuojamas (VF) ir nefinansuojamas (VNF) studijų vietas.

Informacija konkursiniam balui sudaryti imama iš atitinkamų išsilavinimo dokumentų ir kitų dokumentų ar dedamųjų. Jei dokumentai išduoti užsienio šalių institucijose, jie turi būti atitinkama tvarka pripažinti Lietuvos Respublikoje.

Asmenys, pageidaujantys grįžti į universitetą po studijų nutraukimo ir norintys įgyti universitetinį išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), priimami į aukštesnį semestrą pagal Priėmimo taisyklių VI skyriuje aprašytą tvarką (aktualūs 3 ir 7 priedai).

Asmenys, pageidaujantys studijuoti atskirus Universiteto studijų programose dėstomus modulius, kviečiami tapti klausytojais ir studijuoti atskirus studijų modulius už nustatytą mokestį. Klausytojų priėmimas vyksta pagal Priėmimo taisyklių VIII skyriuje aprašytą tvarką.

priėmimo taisyklės

Minimalūs pasirengimo studijuoti reikalavimai

Baigusiems universitetų pirmosios pakopos arba vientisąsias studijas:

inžinerijos mokslų, technologijų mokslų, matematikos mokslų, informatikos mokslų ar fizinių mokslų krypčių grupės bakalauro laipsnis

IR ≥15 kr. išklausytų aeronautikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos ar mechanikos inžinerijos studijų krypties dalykų;

kitos studijų krypčių grupės bakalauro laipsnis

IR ≥15 kr. išklausytų aeronautikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos ar mechanikos inžinerijos studijų krypties dalykų,

IR nuo 30 kr. iki 60 kr. papildomosios studijos arba iki 30 kr. papildomosios studijos bei ≥1 m. darbo patirtis, atitinkanti ketinamos studijuoti studijų programos studijų kryptį ir yra pagrindžiama dokumentu

Baigusiems kolegijų pirmosios pakopos studijas:

inžinerijos mokslų, technologijų mokslų, matematikos mokslų, informatikos mokslų ar fizinių mokslų krypčių grupės profesinio bakalauro laipsnis

IR ≥15 kr. išklausytų aeronautikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos ar mechanikos inžinerijos studijų krypties dalykų,

inžinerijos mokslų, technologijų mokslų, matematikos mokslų, informatikos mokslų ar fizinių mokslų krypčių grupės profesinio bakalauro laipsnis

IR ≥18 kr. išklausytų aeronautikos inžinerijos

universitetinio lygmens dalykų bei ≥1 m. darbo patirtis, atitinkanti ketinamos studijuoti studijų programos studijų kryptį ir yra pagrindžiama dokumentu arba ≥18 kr. pagal su Universitetu suderintą programą išklausytų aeronautikos inžinerijos universitetinio lygmens dalykų;

kitos studijų krypčių grupės profesinio bakalauro laipsnis IR ≥15 kr. išklausytų aeronautikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos ar mechanikos inžinerijos studijų krypties dalykų,

IR nuo 30 kr. iki 60 kr. papildomosios studijos bei ≥1 m. darbo patirtis, atitinkanti ketinamos studijuoti studijų programos studijų kryptį ir yra pagrindžiama dokumentu

Papildomi priėmimo reikalavimai visiems:

mokėti anglų kalbą ne žemesniu kaip B2 lygiu ir, esant poreikiui, gebėti studijų modulius ir medžiagą studijuoti anglų kalba

priėmimo tvarka

Konkursinio balo sandara

Konkursinio balo dedamosios	Svertinis koeficientas
Pirma konkursinio balo dedamoji:
Pirmosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų diplomo priedėlyje įrašytų mokomųjų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis	0,9
Antra konkursinio balo dedamoji:
Motyvacijos įvertinimas dešimtbalėje sistemoje	0,1
Papildomi balai:
Prie konkursinio balo gali būti pridedami papildomi balai už: mokslo veiklos (mokslinių publikacijų, pranešimų mokslinėse konferencijose, dalyvavimo parodose, darbo studentų mokslinėje draugijoje, darbo mokslinėje grupėje ir kt.) arba meno veiklos (meno kūrinio skelbimo arba realizavimo, dalyvavimo meno parodose ir architektūriniuose konkursuose) (maksimaliai 2 balai); ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį pagal studijų programos kryptį (0,5 balo); dalines studijas užsienio šalies aukštojoje mokykloje, kai išklausyti ≥24 ECTS kreditai (0,5 balo); baigtą aukštojo mokslo institucijos akademinę talentų ugdymo programą, pvz.: „GIFTed talentų akademija” (0,5 balo); bakalauro arba magistro studijų (jei baigta vientisųjų studijų programa) diplomą su pagyrimu (0,5 balo). Už tą patį kriterijų papildomas balas skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingus kriterijus skirti papildomi balai sumuojami, dedamųjų suma negali viršyti 4 balų.

Studijų kaina

2024-2025 m. m. taikyta metinė studijų kaina, įstojus į valstybės nefinansuojamą studijų vietą:
Nuolatinė studijų forma	5266 €
Kredito kaina	87,77 €

finansinė parama

Įgūdžių aprašas

Aeronautika – orlaiviai, konstrukcijos, skrydis
Technologijos – projektavimas, gamyba, valdymas
Tyrimai – sistemos, modeliai, prognozavimas.
Aviaciniai ir kosminiai aparatai – įprastiniai ir bepiločiai orlaiviai, palydovai

Aviacinių ir kosminių aparatų tinkamumo skraidyti reikalavimų, jų funkcinių sistemų ir elementų patikimumo, saugos vertinimo metodų išmanymas ir gebėjimas taikyti praktikoje	Gebėjimas kurti ir taikyti matematinius modelius aeronautikos objektų bei procesų analizei ir parinkti tinkamą programinę įrangą	Gebėjimas projektuoti aviacinius kosminius aparatus ir jų veikimą užtikrinančias sistemas ar elementus bei rengti projektinę dokumentaciją	Gebėjimas inicijuoti ir vykdyti aviacinių kosminių aparatų, jų sistemų ir elementų projektavimo ar modernizavimo projektus ir parinkti tinkamus metodus, programinę bei techninę įrangą
Orlaivių patikimumas ir saugos vertinimas	Bepiločių orlaivių sistemų stebėjimas: vertinimas ir duomenų apdorojimas	Įprastinių ir bepiločių orlaivių sistemų projektavimas	Įprastinių ir bepiločių orlaivių sistemų projektavimas
Eksperimentinė technika ir neardomoji kontrolė	Bepiločių orlaivių sistemų valdymas ir sauga	Kompozitinių struktūrų projektavimas ir gamyba	Palydovų valdymo sistemos
Telekomunikacijos ir navigacija	Įprastinių ir bepiločių orlaivių sistemų projektavimas	Bepiločių orlaivių sistemų valdymas ir sauga	Bepiločių orlaivių sistemų procesų modeliavimas
Bepiločių orlaivių sistemų valdymas ir sauga		Pažangieji jutikliai ir būsenos stebėsena	Inžinerinių projektų valdymas

Studijos

Industrijos patirtis

Studijuodami bei atlikdami baigiamųjų projektų tyrimus savo teorines žinias realizuosite su tarptautinius standartus atitinkančia specializuota laboratorine ir programine įranga. Dirbsite Elektros ir elektronikos bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetų laboratorijose – Aerodinamikos tyrimų, Nanopalydovų ir avionikos, Radijo ir optinio ryšio, Dinamikos, Elektrodinamikos, Transporto ir mechatroninių sistemų bei Gynybos technologijų, Mechatronikos ir prof. K. Baršausko Ultragarso mokslo institutų mokslo laboratorijose – Raketinės technikos, Ultragarsinės matavimo technikos, Skaitmeninio modeliavimo, Dinamikos, Robotikos ir pjezomechanikos.

Infrastruktūra

Dirbsite su tarptautinių standartų įranga

Paklausa

Būsite visada reikalingi besikeičiančioje rinkoje

Jūsų įgytos žinios – ypač lanksčios ir lengvai pritaikomos pagal rinkos tendencijas. Pavyzdžiui, šiuo metu transporto, energetikos, žemės ūkio, viešojo saugumo ir krašto apsaugos srityse populiaru taikyti bepiločių orlaivių technologijas. Baigę studijas būsite pasirengę projektuoti ir kurti fiksuoto sparno orlaivių ir sukasparnių-multikopterių sistemas bei atlikti gamybos ir taikymo veiklas įmonėse, kurioms aktualu bepiločiai orlaiviai ar jų technika. Laikui bėgant šios technologijos praras savo svarbą ir į rinką pretenduos nauji orlaiviai, tačiau jūsų profesiniai gabumai išliks paklausūs.

Įgūdžiai

Dangus ar visata – jūsų pasirinkimas

Priklausomai nuo pasirinkto mokslinio kelio ir karjeros, turėsite išsirinkti vieną iš pasirenkamųjų alternatyvų: „Įprastinių ir bepiločių orlaivių sistemų inžinerija“ (nuodugnios studijos apie aviacines medžiagas, orlaivių konstrukcijas ir jų sistemas) arba „Kosmoso inžinerija ir tyrinėjimas“ (kur pagrindinės jūsų tyrimų temos bus kosminių palydovų ir bepiločių orlaivių sistemų projektavimas ir valdymas).

Karjera

Jūsų laukia puiki karjera

Būdami kūrybiški inžinerinės veiklos specialistai, savo ateitį galėsite sieti su aviacijos ir kosmoso pramonės įmonėmis, dirbti mokslinį tiriamąjį, konsultacinį bei vadovaujamą darbą. Tai įdomi karjera, leidžianti kurti ir taikyti įprastinius, bepiločius ir kosmoso orlaivius ir jų technologijas, dirbti su palydovų sistemomis, atverianti galimybes sėkmingai žengti karjeros pakopomis: nuo aeronautikos inžinieriaus ar tyrėjo iki projektų vadovo ar aeronautikos įmonės vadovo.

Karjera

Studento kompetencijos

– analitinis mąstymas;
– aviacinių ir kosminių aparatų tinkamumo skraidyti reikalavimų, jų funkcinių sistemų ir elementų patikimumo, saugos vertinimo metodų išmanymas ir gebėjimas taikyti praktikoje;
– gebėjimas kurti ir taikyti matematinius modelius aeronautikos objektų bei procesų analizei ir tinkamos programinės įrangos parinkimas;
– gebėjimas projektuoti aviacinius kosminius aparatus ir jų veikimą užtikrinančias sistemas ar elementus, rengti projektinę dokumentaciją;
– gebėjimas inicijuoti ir vykdyti aviacinių kosminių aparatų, jų sistemų ir elementų projektavimo ar modernizavimo projektus ir parinkti, taikyti tinkamus metodus, programinę bei techninę įrangą;
– atvirumas patirčiai;
– sprendimų priėmimas ir kritinių situacijų valdymas.

Studento gebėjimai

– gebės dirbti aviacijos ir kosmoso pramonėje mokslinį tiriamąjį, konsultacinį bei vadovaujamą darbą;
– gebės projektuoti ir kurti palydovų, įprastines ar bepilotes orlaivių sistemas, kosminius aparatus, jų sistemas ir elementus;
– gebės valdyti bepiločius orlaivius ar jų sistemas, vertinti jų būseną ir veikimą;
– gebės modeliuoti orlaivių ar jų sistemų valdymo procesus, organizuoti ir kontroliuoti orlaivių techninės priežiūros procesus;
– gebės kokybiškai atlikti būsenų stebėjimų, saugos vertinimą, duomenų apdorojimą, prireikus taikyti ištaisomuosius veiksmus;
– gebės vykdyti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus.

Mantas Felneris

VĮ Lietuvos oro uostai, Kauno ir Palangos aviacijos saugumo skyriaus vadovas

Jonas Patašius

Aviacijos inžinierius

Vidmantas Tomkus

Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius

Europos Komisijos strateginių aerokosmoso technologijų vystymo prioritetai, Lietuvos bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra, JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA), mažųjų palydovų ir bepiločių aparatų rinkos augimas, Aeronautikos techninio aptarnavimo centrų plėtra Lietuvoje suteikia absolventams geras karjeros galimybes. Lietuvai siekiant narystės Europos kosmoso agentūroje ir įvertinus Europos ir pasaulinę aviacijos ir kosmoso technologijų vystymosi situaciją, prognozuojama, kad artimiausiame laikotarpyje asociacijos įmonėms aeronautikos inžinieriai bus ypač aktualūs. Studijų programa „Aeronautikos inžinerija“ yra labai aktuali ir skatina pažangių aukštųjų technologijų kūrimą ir vystymą bei investicijas į aeronautikos ir kosmoso įmonių plėtrą Lietuvoje.

Aeronautikos inžinerija

Susijusios studijos

Kontaktai