en

Medžiagų fizika ir nanotechnologijos

Neapsisprendi, kur labiau linksta tavo širdis – į technologijos mokslus ar į fizinius? Nori siekti tarptautinės karjeros? Medžiagų fizika ir nanotechnologijos – pirmoji Lietuvoje I pakopos dvikryptė studijų programa anglų kalba, siejanti fizinius ir technologijos mokslus. Studijų programa suteiks tvirtus fizikos, matematikos, technologijų projektavimo ir įvairių inžinerinių problemų sprendimo įgūdžius.

Studijuok
Kodas 6122FC001
Vieta Kaunas
Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas
Pakopa Pirmosios pakopos studijos
Kryptis Fizika, Medžiagų technologijos
Kalba Anglų kalba
Forma Nuolatinė - 4 m.
Laipsnis Technologijų ir fizinių mokslų bakalauras
Dvigubas laipsnis

Kviestiniai lektoriai

Artūras Vailionis

Stanfordo universiteto (JAV) profesorius

Hidenori Mimura

Shizuoka universitetas, Japonija, Profesorius

Yoshiaki Himeno

Tokijo technologijos instituto (Japonija) profesorius

Masaki Saito

Saito Tokijo technologijos institutas, Japonija, Profesorius

Toru Aoki

Shizuoka universitetas, Japonija, Profesorius

Audrius Alkauskas

Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas
 

Programos vertės

Studijos

Studijų programa orientuota į naujausių medžiagų technologijų ir fizikos mokslų žinias, nanotechnologijų kūrimą bei taikymą įvairiose srityse

Studijos yra sandūroje tarp technologinių ir fizinių mokslų, kurių sinergija formuoja naują aukštųjų technologijų ir inovacijų vystymosi potencialą Lietuvoje ir užsienyje. Studijų metu didžiausias dėmesys skiriamas fizikos ir medžiagų technologijų bei šiuolaikinių inžinerinių technologijų žinioms įsisavinti.

Įgūdžiai

Puikus pamatinių fizikos dėsnių, šiuolaikinių medžiagų savybių bei jų technologijų ir jų taikymo galimybių išmanymas

Baigęs studijas specialistas gebės susidoroti su sudėtingais XXI amžiaus technologiniais iššūkiais fizikos, biofizikos, kvantinės optikos ir fotonikos, medžiagų mokslo, nanotechnologijų, atsinaujinančios energetikos ir kitose technologijų srityse, kuriose reikalingas fizikos žinių pagrindas. Absolventas gebės komunikuoti ir būti lygiaverčiu partneriu tarptautinėse aukštųjų technologijų ir jų gaminamų produktų vystymosi rinkose, nagrinėti ir spręsti šių technologijų problemas. Absolventas galės tęsti studijas tiek technologiniuose, tiek fiziniuose moksluose, o karjeros galimybės atsivers daugelyje pramonės ir mokslo institucijų.

Karjera

Didėja specialistų paklausa darbo rinkoje

Darbo rinkos tyrimai akcentuoja, kad ateities perspektyviausių specialybių sąraše dominuos specialistai turintys aukštųjų technologijų bei nanotechnologijų ir įvairių medžiagų kūrimo, taikymo žinias bei praktinius gebėjimus. Tai sritys, į kurias visame pasaulyje daug investuojama ir kurios dažnai vadinamos ateities darbo vietomis.

CEDEFOP duomenimis, 2020 m. specialistams, turintiems integruotas fizinių ir inžinerijos mokslų žinias, bus sukurta apie  5 mln. darbo vietų su 1 mln. darbo vietų prieaugiu kasmet.

Infrastruktūra

Šiuolaikinės ir moderniausios įrangos naudojimas

Studijų procese naudojama ne tik įprasta laboratorinė įranga, bet ir naujausia bei pažangiausia įranga įdiegta „Santakos“ slėnyje.

 

Įgūdžių aprašas

Reiškiniai – kvantiniai, mechaniniai, elektromagnetiniai, optiniai, plazminiai.
Medžiagos – sandara, savybės, sandaros keitimas, procesai, kūrimas, taikymas.
Objektai – nano- ir mikrodariniai, kietasis kūnas, kristalai, biomedžiagos, nanostruktūros, plonieji sluoksniai.
Taikymas – jutikliai, nanoelektronika, saulės elementai, fizikinės-plazminės technologijos, nanotechnologijos, aukštosios technologijos.
Pamatinių fizikos dėsnių suvokimas ir taikymas Medžiagų savybės ir jų technologijų projektavimas Nanotechnologijos ir funkcinės medžiagos Eksperimentų atlikimas ir rezultatų analizė

Atsiliepimai

Evaldas Mačiunskas

UAB „Triplan LT“ gamyklos vadovas

 

Manome, kad ši programa, apimanti medžiagų technologijas ir fizikos sritis, patenkins augantį fiziko-technologo profesijos poreikį Lietuvoje ir prisidės prie naujų sumanių medžiagų gamybos ir technologijų pramonės bei verslo įmonių sėkmingos plėtros Lietuvoje ir paskatins naujus mokslinius tyrimus šioje srityje.

Karjera

Studento kompetencijos
– Yra kompetentingas taikyti ir žino bei supranta pagrindinių fizikos sričių (klasikinės, reliatyvistinės ir kvantinės mechanikos, elektromagnetizmo, statistinės fizikos ir termodinamikos, optikos, atomo, branduolio ir elementariųjų dalelių fizikos, astrofizikos, kietųjų kūnų fizikos) ir chemijos reiškinius, jų sąvokas, inžinerinius, elektrotechnikos ir elektronikos, bei teorinės mechanikos pagrindus, skaitinius metodus, matematikos koncepcijas bei principus, supranta matematikos metodų taikymo problemas.
– Yra įsisavinęs pagrindinius kokybinius ir kiekybinius modernius fizikinius ir cheminius analizės metodus, taikomus fizikoje ir medžiagų moksle bei nanotechnologijose.
– Yra kompetentingas taikyti šiuolaikines mikro- ir nanotechnologijas bei instrumentus, naudojamas funkcines (optines, elektrines, magnetines) medžiagas, mikro bei nanostruktūras bei jų kūrimą, gamybą, taikymus ir kokybės vertinimą /- arba apie biomedžiagas jų technologijas, žmogaus fiziologines sistemas, biomedicinines ir ultragarsines sistemas, prietaisus bei jų kūrimą, gamybą, taikymus ir kokybės vertinimą (priklausomai nuo pasirinktos specializacijos).
– Yra kompetentingas taikyti šiuolaikinių inžinerinių medžiagų technologijas ir jų fizikinius pagrindus, mikro- ir nano- technologijas, naujų medžiagų ir struktūrų paieškai ir kūrimui, laikantis nustatytų reikalavimų, turi darbo su technologine ir medžiagų analizės įranga įgūdžių.
– Yra kompetentingas kritiškai vertinti informaciją, savo veiklos rezultatus, profesijos naujoves, dalyvauti diskusijose ir tobulinti savo veiklą, pateikti ir perduoti studijų ir pasirinktos veiklos žinias bei supratimą specialistams ir nespecialistams.

 

Studento gebėjimai
– Geba taikyti įvairių fizikos ir tarpdisciplininių sričių, susietų su medžiagų technologijomis, teorines žinias, atlikdamas tyrimus, analizuodamas rezultatus ir juos vertindamas, geba eksperimentinius rezultatus sieti su teoriniais modeliais.
– Geba prognozuoti, atrinkti ar sukurti optimalių savybių medžiagas įvairioms inžinerinėms reikmėms, taikyti savo žinias ir supratimą analizuojant technologinius procesus, parinkti ir pritaikyti atitinkamus technologinius metodus inžinerinėms problemoms formuluoti, modeliuoti, analizuoti ir spręsti.
– Geba taikyti analitinius, matematinius ir kitus metodus medžiagų savybėms modeliuoti ir prognozuoti, geba adaptuoti kitų technologijų metodus ir procesus sprendžiant teorinius ir praktinius uždavinius.
– Geba parinkti ir dirbti su šiuolaikine technologine fizikinių matavimų ir medžiagų analizės įranga, prietaisais, taikyti analitinius ir kitus metodus medžiagų savybėms modeliuoti ir prognozuoti, bei interpretuoti tyrimų rezultatus, taikyti standartinius tyrimų metodus.
– Geba naudotis informacinėmis technologijomis bei bazine programine įranga, taikyti ir naudoti skaitinius kompiuterinius metodus, skirtus specifinėms medžiagų mokslo ir nanotechnologijų problemoms spręsti.
– Geba dirbti tarpdalykinėje komandoje, generuoti naujas idėjas, moka įsigilinti į pateiktus argumentus, geba organizuoti profesinę veiklą, planuoti laiką ir išteklius, išmano projektų valdymo ir verslo aspektus.

 

 

Gali tapti

Technologijų ir gamybos inžinierius (-ė)

 – gamybos techninių sąlygų rengimas, medžiagų, įrangos, pajėgumo ir gamyklos bei sistemų išdėstymo numatymas;
 – vadovavimas gamyklos pastatų ir įrangos priežiūrai bei projektams, konsultavimas naujų gamybos metodų, būdų ir įrangos klausimais;
 – įrengimo, keitimo, kokybės kontrolės, bandymų, patikrų ir priežiūros standartų ir politikos krypčių rengimas pagal inžinerijos principus ir saugos taisykles.

Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistas (-ė)

 – inžinerijos žinių taikymas projektuojant, tobulinant ir vertinant biologines ir sveikatos priežiūros sistemas;
 – optinių prietaisų dalių, kuriose naudojama šviesa, projektavimas;
 – gamybos procesų analizė, galimų pavojų nustatymas ir saugos procedūrų bei priemonių diegimas.

Medžiagų inžinierius (-ė)

 – dalyvavimas tarpdalykiniuose mokslinių tyrimų ir plėtros projektuose;
 – gamybos metodų, medžiagų, kokybės ir kontrolės standartų nustatymas ir atitikimo techninėms sąlygaoms užtikrinimas;
 – gaminių gamybos etapų laboratorinių tyrimų bei bandymų atlikimas.

Fizikas ir astronomas (-ė)

 – fizinių reiškinių matavimo branduolinių technologijų naudojimo pramonėje ir medicinoje, standartų ir protokolų rengimas, įgyvendinimas ir jų laikymosi priežiūra;
 – mokslo tiriamųjų ir eksperimentinių darbų atlikimas
 – fizikos bei astronomijos koncepcijų, priemonių, programinės įrangos ir metodų kūrimas, rengimas ir tobulinimas.

Fizinių mokslų technikas (-ė)

 – laboratorijos įrenginių ir medžiagų kokybės ir kiekio kontrolė, išsamus projektams reikiamų medžiagų kiekio ir išlaidų bei darbo sąnaudų apskaičiavimas;
 – laboratorijos prietaisų ir įrenginių įrengimas, valdymas ir priežiūra, eksperimentų stebėsena, duomenų skaičiavimas ir registravimas;
 – bandymų atlikimas, techninės pagalbos teikimas chemikams ir fizikams atliekantiems mokslo tiriamuosius darbus.

 

Minimalūs reikalavimai

Stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas

2019 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai, kurių įvertinimų  aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 40 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):  

Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2018 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

a) ne žemesniu nei 16 balų įvertinimu, jeigu pretenduoja į humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės studijų programas;
b) ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu, jeigu pretenduoja į visas kitas studijų programas

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2016 ir 2017 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2015 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

Išlaikyti du valstybiniai brandos egzaminai:

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (arba tarptautinis užsienio egzaminas).

Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perkaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

  • Išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).
2014 metais ir anksčiau Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą, taip pat kitais atvejais
  • Stojantiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, taip pat išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.
  • Konkursinis balas yra ne žemesnis kaip 5,4 balai (perskaičiuota iš 3,6 balų, pagal 2018 m. galiojusią konkursinio balo skalę).

 

Konkursinio balo sandara

Konkursinis dalykas Svertinis koeficientas Dalyko tipas
Pirmasis dalykas

matematika

0,4

Brandos egzaminas

Antrasis dalykas

chemija arba fizika

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Trečiasis dalykas

dalykas, nesutampantis su kitais, kurio VBE organizuojamas einamaisiais metais arba kvalifikacijos egzaminas

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Ketvirtasis dalykas

lietuvių kalba ir literatūra

0,2

Brandos egzaminas

Stojantiesiems savo konkursinį balą rekomenduojame pasitikrinti naudojantis konkursinio balo skaičiuokle.

Konkursinio balo skaičiuoklė pagal 2019 m. konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą.

Papildomi kriterijai

Kriterijus Vertė balais

Tarptautinių olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

I vieta – 2,5

II vieta – 1,5

III vieta – 1

Šalies olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

I vieta – 1,5

II vieta – 1

III vieta – 0,5

Tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu

1

Bazinių karinių mokymų arba privalomosios karo tarnybos baigimo pažymėjimas

0,5

Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo įvertinimas ≥ 9

0,25

Dalyvavimo ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje (≥3 mėn.) pažymėjimas

0,25

Stojantiems į studijų programą Muzikos technologijos

0,15×A,

A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

 

Studijų kaina

LR švietimo ir mokslo ministro 2019 m. patvirtintos norminės studijų kainos

Metinė 2019 m. studijų kaina priimtiems studijuoti nuo rugsėjo 1 d. valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje:

Nuolatinė studijų forma 2595 €
Kredito kaina 43,25 €

 

Finansinė parama

Kontaktai

Studijų informacijos skyrius
tel. +370 (679) 44 555
e. p. studijos@ktu.lt

Studijų programos vadovė
Kristina Bočkutė

Studentų g. 50 – 248, Kaunas
e. p. kristina.bockute@ktu.lt
tel. +370 37 300 339