Medžiagų fizika ir nanotechnologijos

Technologijos, kažkada matytos fantastiniuose filmuose, tampa realybe? Tikrai taip! Tačiau šių technologijų progresas yra neįmanomas be naujos kartos specialistų, galinčių jas kurti. Pirmoji ir vienintelė Lietuvoje – taip galime pristatyti dvikryptę studijų programą Medžiagų fizika ir nanotechnologijos, kuri sujungia fizinius ir technologijos mokslus.

Šios studijų programos absolventai, turintys tvirtus fizikos, matematikos, technologinių problemų sprendimo įgūdžius, kuria naujos kartos kompiuterių mikroschemas, pažangias medžiagas, didelės raiškos televizorius ar ypač jautrius sensorius ir dar daug kitų sprendimų, verčiančių aiktelti iš nuostabos. Apsidairykime: naujausio „Iphone“ korpusas padengtas nanodanga, suformuota magnetroniniu garinimu, naujos „Tesla“ superautomobilių baterijos, naudojančios nikelį vietoje kobalto, spalvų gylio pagerinimo technologijos, naudojamos „Samsung“ (QLED) ir LG (NanoCell) televizoriuose. Ir tai – tik keletas pavydžių, kaip specifinės įvairių medžiagų savybės ir nanotechnologijos leidžia sukurti inovatyvius produktus.

Tarpkryptiškumas, tarptautinės karjeros galimybės, stulbinantys atradimai ir siekis kurti tvaresnį pasaulį, – skamba intriguojančiai, tiesa?

Programos studentai turi galimybę studijų metu papildomai įgyti pedagogo kvalifikaciją ir pretenduoti į 300 Eur/mėn. stipendiją.

programos aprašas

 

 

Reprezentacinis video

 

Stojimo sąlygos

Bendrosios taisyklės

Priėmimas į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmą semestrą Universitete vykdomas per bendrąjį priėmimą ir institucinį priėmimą, pagal Studentų priėmimo į Kauno technologijos universitetą 2024 m. taisyklėse (toliau – Priėmimo taisyklės)  II ir VIII skyriuose aprašytą tvarką (1-as, 2-as, 5-as priedai). Stojantieji priimami konkurso būdu pagal jų atitikimą minimaliems studijų programos reikalavimams ir konkursinį balą.

 

Minimalūs reikalavimai apibrėžia, ar asmuo gali dalyvauti konkurse į pasirinktą studijų programą. Taikomi minimalūs reikalavimai gali skirtis pagal asmens išsilavinimo įgijimo metus, finansavimo pobūdį ar kitus kriterijus. Asmenų, pretenduojančių į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalūs rodikliai tvirtinami LR švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Minimalūs reikalavimai yra pateikiami prie kiekvienos studijų programos skiltyje „Stojimo sąlygos“, taip pat Priėmimo taisyklėse, bei šios svetainės kairiajame meniu – kitose skiltyse.

 

Asmenų, stojančių į studijas, konkursinė eilė sudaroma pagal jų konkursinį balą. Stojantieji konkursinio balo mažėjimo tvarka rikiuojami į konkursinę eilę kiekvienoje studijų programoje (studijų kryptyje arba krypčių grupėje).

 

Konkursinis balas stojant į bet kurios studijų formos (nuolatinė, ištęstinė) ar studijų finansavimo pobūdžio (valstybės finansuojama, nefinansuojama vieta) studijų programas sudaromas laikantis tų pačių principų. Konkursinio balo struktūra stojant į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pateikta Priėmimo taisyklių 2-ame ir 5-ame prieduose, ir prie kiekvienos studijų programos skiltyje „Stojimo sąlygos“. Savo konkursinį balą pasiskaičiuoti galima konkursinio balo skaičiuoklėje.

 

Informacija konkursiniam balui sudaryti imama iš atitinkamų išsilavinimo dokumentų ir kitų dokumentų ar dedamųjų. Jei dokumentai išduoti užsienio šalių institucijose, jie turi būti atitinkama tvarka pripažinti Lietuvos Respublikoje.

 

Asmenys, pageidaujantys grįžti į universitetą po studijų nutraukimo, arba įgiję koleginį išsilavinimą ir norintys įgyti universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį), priimami į aukštesnį semestrą pagal Priėmimo taisyklių VI skyriuje aprašytą tvarką (aktualūs 1-as ir 7-as priedai).

 

Asmenys, pageidaujantys studijuoti atskirus Universiteto studijų programose dėstomus modulius, kviečiami tapti klausytojais ir studijuoti atskirus studijų modulius už nustatytą mokestį. Klausytojų priėmimas vyksta pagal Priėmimo taisyklių IX skyriuje aprašytą tvarką.

 

priėmimo taisyklės

Minimalūs reikalavimai į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas

Minimalūs reikalavimai yra taikomi asmenims stojantiesiems į pirmą semestrą ir apibrėžia, ar asmuo gali dalyvauti konkurse į pasirinktą studijų programą. Asmenų, pretenduojančių į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalūs rodikliai tvirtinami LR švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Minimalūs reikalavimai yra pateikiami prie kiekvienos studijų programos skiltyje „Stojimo sąlygos“, taip pat Priėmimo taisyklių II skyriaus ketvirtame bei VII skyriaus trečiame skirsniuose.

Minimalūs reikalavimai pagal vidurinio išsilavinimo įgijimo metus, stojant į valstybės finansuojamas (VF) vietas:

 

priėmimo tvarka

Minimalūs reikalavimai į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas

2024 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

1. Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • matematikos (išskyrus stojantiems į menų krypčių grupės studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos);
  • stojančiojo laisvai pasirenkamas egzaminas.

2. Stojančiojo išlaikytų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (≥36).

3. Stojantiems į menų studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos privaloma išlaikyti stojamąjį egzaminą.

Minimalūs reikalavimai į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas

2021-2023 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

1. Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • matematikos (išskyrus stojantiems į menų krypčių grupės studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos);
  • stojančiojo laisvai pasirenkamas egzaminas.

2. Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, iš šių privalomų mokytis dalykų:

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • fizinio ugdymo arba pasirinktos sporKonkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.to šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

3. Konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.  2022 m. buvo nustatytas mažiausias konkursinis balas buvo 5,4.

Minimalūs reikalavimai į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas

2019-2020 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

1. Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

2. Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, iš šių privalomų mokytis dalykų:

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

3. Konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro. 2022 m. buvo nustatytas mažiausias konkursinis balas buvo 5,4.

Stojantiems į menų studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos privaloma išlaikyti stojamąjį egzaminą.

Minimalūs reikalavimai į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas

2016-2018 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

1. Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

2. Konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro. 2022 m. buvo nustatytas mažiausias konkursinis balas buvo 5,4.

Stojantiems į menų studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos privaloma išlaikyti stojamąjį egzaminą.

Minimalūs reikalavimai į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas

2015 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

1. Išlaikyti du valstybiniai brandos egzaminai:

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (arba tarptautinis užsienio egzaminas);

2. Konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro. 2022 m. buvo nustatytas mažiausias konkursinis balas buvo 5,4.

Stojantiems į menų studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos privaloma išlaikyti stojamąjį egzaminą.

Minimalūs reikalavimai į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas

Kitais atvejais

Stojantiems iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje arba bet kuriais metais išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose,pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, arba atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, ar turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų:

1. Turėti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.
2. Konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro. 2022 m. buvo nustatytas mažiausias konkursinis balas buvo 5,4.

Stojantiems į menų studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos privaloma išlaikyti stojamąjį egzaminą.

Minimalūs reikalavimai į valstybės nefinansuojamas (VNF) studijų vietas

Minimalūs reikalavimai yra taikomi asmenims stojantiesiems į pirmą semestrą ir apibrėžia, ar asmuo gali dalyvauti konkurse į pasirinktą studijų programą. Asmenų, pretenduojančių į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalūs rodikliai tvirtinami LR švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Minimalūs reikalavimai yra pateikiami prie kiekvienos studijų programos skiltyje „Stojimo sąlygos“, taip pat Priėmimo taisyklių II skyriaus ketvirtame bei VII skyriaus trečiame skirsniuose.

Minimalūs reikalavimai pagal vidurinio išsilavinimo įgijimo metus, stojant į valstybės nefinansuojamas (VNF) studijų vietas:

 

priėmimo tvarka

Minimalūs reikalavimai į valstybės nefinansuojamas (VNF) studijų vietas

2024 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

1. Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • matematikos (išskyrus stojantiems į menų krypčių grupės studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos);
  • stojančiojo laisvai pasirenkamas egzaminas.

2. Stojančiojo išlaikytų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (≥36).

3. Stojantiems į menų studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos privaloma išlaikyti stojamąjį egzaminą.

Minimalūs reikalavimai į valstybės nefinansuojamas (VNF) studijų vietas

2015 – 2023 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą

1. Išlaikytas vienas laisvai pasirenkamas valstybinis egzaminas.
2. Konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro. 2022 m. buvo nustatytas mažiausias konkursinis balas buvo 5,4.


Stojantiems į menų studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos privaloma išlaikyti stojamąjį egzaminą.

Minimalūs reikalavimai į valstybės nefinansuojamas (VNF) studijų vietas

Kitais atvejais

Stojantiems iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje arba bet kuriais metais išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, arba atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, ar turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų:

1. Turėti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.
2. Konkursinis balas turi būti ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro. 2022 m. buvo nustatytas mažiausias konkursinis balas buvo 5,4.


Stojantiems į menų studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos privaloma išlaikyti stojamąjį egzaminą.

Konkursinio balo sandara

Konkursinis dalykas Svertinis koeficientas Dalyko tipas
Pirmasis dalykas:

matematika

0,4

Brandos egzaminas

Antrasis dalykas:

chemija arba fizika, arba biologija, arba informacinės technologijos, arba geografija

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Trečiasis dalykas:

dalykas, nesutampantis su kitais, kurio VBE organizuojamas einamaisiais metais arba kvalifikacijos egzaminas

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Ketvirtasis dalykas:

lietuvių kalba ir literatūra

0,2

Brandos egzaminas

konkursinio balo skaičiuoklė

Papildomi balai

Kriterijai
Kriterijus: Vertė balais:

Tarptautinių olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

aukso medalis arba I vieta – 2,5

sidabro medalis arba II vieta – 1,5

bronzos medalis arba III vieta – 1

Šalies olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

aukso medalis arba I vieta – 1,5

sidabro medalis arba II vieta – 1

bronzos medalis arba III vieta – 0,5

Tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu

1

Bazinių karinių mokymų arba nuolatinės privalomosios karo tarnybos baigimo pažymėjimas

0,5

Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo įvertinimas ≥ 9

0,25

Dalyvavimo „Erasmus+“, „Europos solidarumo korpusas“ finansuotuose tarptautinės savanoriškos veiklos projektuose arba „Nacionalinėje jaunimo savanoriškos veiklos programoje“ (≥3 mėn.) pažymėjimas, arba “Jaunimo savanoriškoje tarnyboje” (≥6 mėn.) pažymėjimas

0,25

Stojantiems į studijų programą Muzikos technologijos

0,15×A,

A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

Studijų kaina

2024-2025 m. m. metinė studijų kaina, įstojus į valstybės nefinansuojamą studijų vietą:

Nuolatinė studijų forma 3836 €
Kredito kaina 63,93 €

 

finansinė parama

Kontaktai

Konsultuokis ir studijuok

Tel. +370 679 44 555
el. p. studijos@ktu.lt

 

Studijų programos vadovas
Benas Gabrielis Urbonavičius
el. p. benas.urbonavicius@ktu.lt

 

 

 

Studijų programos moduliai pagal semestrus

Įgūdžių aprašas

Reiškiniai – kvantiniai, mechaniniai, elektromagnetiniai, optiniai, plazminiai.
Medžiagos – sandara, savybės, sandaros keitimas, procesai, kūrimas, taikymas.
Objektai – nano- ir mikrodariniai, kietasis kūnas, kristalai, biomedžiagos, nanostruktūros, plonieji sluoksniai.
Taikymas – jutikliai, nanoelektronika, saulės elementai, fizikinės-plazminės technologijos, nanotechnologijos, aukštosios technologijos.
Pamatinių fizikos dėsnių suvokimas ir taikymas Medžiagų savybės ir jų technologijų projektavimas Nanotechnologijos ir funkcinės medžiagos Eksperimentų atlikimas ir rezultatų analizė

 

 

Programos vertės

Studijos

Tarpkryptiškumas – raktas į profesines aukštumas

Studijų metu lygiagrečiai ugdomi tiek fundamentaliosios fizikos, tiek inžineriniai įgūdžiai, o baigus studijas suteikiamas dvigubo laipsnio – technologijų ir fizinių mokslų bakalauro – diplomas. Ne paslaptis, kad universalumas ir tarpdiscipliniškumas itin vertinamas skubančiame ir kasdien technologijų naujovėmis stebinančiame pasaulyje!

Studijos

Tikslas – kurti naujoves

Ši studijų programa atsirado ne veltui. Tokių mokslų sandūra dabar varo į priekį visas aukštąsias technologijas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Baigę studijas jūs tiesiogiai susidursite su naujų technologijų kūrimu ir taikymu skirtingose Pramonės 4.0 (angl. Industry 4.0) srityse.

Įgūdžiai

Įveikiami sudėtingi iššūkiai

Kvantinė optika, fotonika, išmaniosios medžiagos, nanotechnologijos, atsinaujinanti energetika, biomedžiagos ar daiktų internetas – galima vardinti ir dar daugiau sričių, kuriose programos absolventams sudėtingi klausimai bus išsprendžiami ir atvers naujas galimybes.

Karjera

Didelis specialistų poreikis

Dinamiškam aukštųjų technologijų pasauliui nuolat reikia specialistų, galinčių kurti inovacijas ar vystyti dabartines technologijas. O kur dar šiuo metu vykstanti puslaidininkių krizė, kurią sukėlė ne tik COVID-19 pandemija, bet ir medžiagų inžinierių trūkumas? Šios studijos atvers profesines galimybes tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse.

Infrastruktūra

Naujausia įranga po ranka

Medžiagų fizikos ir nanotechnologijų studijų metu dėmesys skiriamas ne tik (medžiagų) fizikos teorinėms žinioms, bet ir praktiniams įgūdžiams – kuriant, analizuojant, taikant nanomedžiagas, nanodangas, nanodaleles skirtingose kontekstuose. O kaip gi šis procesas be moderniausios įrangos? KTU „Santakos“ slėnyje esančia pažangia tarptautinio lygio laboratorine įranga bus galima naudotis visą studijų laikotarpį. Tereikės tik noro!

Kompetencijų tobulinimas

Produktų ir paslaugų vystymas

Studijų metu norite kurti realius produktus ir paslaugas? Išbandykite save įsitraukę į produkto vystymo projektą (PVP). Jo metu dirbsite komandose, bendradarbiaudami su KTU tyrėjais bei socialiniais partneriais. Aktualių problemų sprendimas leis tobulinti komandinio darbo, projektų valdymo, problemų sprendimo gebėjimus, gilinti profesines žinias ir praplėsti karjeros galimybes.

 

Karjera

Karjera

Jūsų žinios leis:

– Suprasti pagrindinius fizikos, mechanikos ir elektronikos inžinerijos, matematikos ir chemijos reiškinius bei metodus.
– Išmanyti kiekybinius ir kokybinius analizės metodus, taikomus medžiagų inžinerijoje.
– Kurti bei taikyti mikro- ir nanotechnologijas, optines, elektrines, magnetines medžiagas.
– Taikyti inovatyvias medžiagas ir jų tyrimų metodus technologiniams sprendimams bei gaminiams kurti.
– Kritiškai vertinti informaciją, veiklos rezultatus, naujoves, dalyvauti mokslinėse diskusijose ir perduoti turimas žinias.

 

 

Gali tapti

Technologijų ir gamybos inžinierius (-ė)

Šie profesionalai rengia gamybos technines sąlygas, vadovauja gamyklos pastatų ir įrangos priežiūrai, konsultuoja įrangos klausimais. Taip pat rengia saugos taisykles ir inžinerijos principus pagal taikytinus standartus.

Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistas (-ė)

Tokie ekspertai projektuoja biologines ir sveikatos priežiūros sistemas, optinių prietaisų dalis bei nustato, kokie yra galimi pavojai ir ką reikėtų daryti, kad procesas būtų kuo saugesnis.

Medžiagų inžinierius (-ė)

Tokių specialistų dienotvarkėje – dalyvavimas tarpdalykiniuose moksliniuose tyrimuose ir plėtros projektuose. Jie nustato gamybos metodus, naudojamas medžiagas, kokybės rodiklius, tikrina ir prižiūri, ar atitinka  technines sąlygas. Be to, atlieka gaminių gamybos etapų tyrimus ir bandymus.

Fizikas ir astronomas (-ė)

Tai – mokslininkai ir specialistai, kurie rengia fizinių reiškinių matavimo ir branduolinių technologijų naudojimo pramonėje taisykles. Tačiau visų pirma jie rengia tiriamuosius ir eksperimentinius darbus, kuria fizikos ir astronomijos koncepcijas.

Fizinių mokslų technikas (-ė)

Šie technikai prižiūri laboratorijas ir joje naudojamų medžiagų kokybę, kiekius bei su tuo susijusias išlaidas. Jie valdo ir prižiūri čia esančius įrenginius, stebi eksperimentus, analizuoja gautus duomenis. Prireikus atlieka bandymus, techniškai padeda chemikams ir fizikams atlikti tyrimus.

Tai mokytojai, kurie puikiai išmano ne tik fundamentaliąją fiziką, jos taikymo sritis bet ir pažangiausias technologijas, mokslinius pasiekimus bei naujausias pedagogikos metodikas.

 

 

Pedagogikos gretutinės studijos

Bakalauro studijų programų studentai turi galimybę studijų metu papildomai įgyti pedagogo kvalifikaciją, greta savo pagrindinių studijų pabaigdami 60 studijų kreditų apimties pedagogikos studijas.

Pedagogikos gretutines studijas gali rinktis studijuojantieji tiek valstybės finansuojamose, tiek valstybės nefinansuojamuose studijų vietose, ketinantys po bakalauro studijų baigimo dirbti mokytojais.

 

 

Dėstytojai. Savo srities ekspertai

Diana Adlienė

prof. Dr. Diana Adlienė

profesorė, Fizikos katedros vedėja
Arvaidas Galdikas

prof. habil. dr. Arvaidas Galdikas

Fizikos katedros profesorius
Giedrius Laukaitis

prof. dr. Giedrius Laukaitis

Fizikos katedros profesorius
Liutauras Marcinauskas

prof. dr. Liutauras Marcinauskas

Fizikos katedros profesorius
Sigitas Tamulevičius

prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius

Fizikos katedros profesorius, KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius
Tomas Tamulevičius

prof. dr. Tomas Tamulevičius

Fizikos katedros profesorius

 

 

Atsiliepimai

Paulius Urbonavičius

Paulius Urbonavičius

AB „ITAB Shop Concept Lithuania“ Produktų vystymo skyriaus vadovas Baltijos šalims

 

Specialistai, turintys tarpdisciplininių žinių yra pranašesni darbo rinkoje, laisviau jaučiasi netipinėse situacijose. Be to, iš fiziko inžinierių išugdyti galima, bet ne atvirkščiai. Šios programos absolventai turi pakankamai kompetencijų pradėti dirbti tiek gamybinėje įmonėje, tiek ir tiriamąjį darbą.

Evaldas Mačiunskas

Evaldas Mačiunskas

UAB „Triplan LT“ gamyklos vadovas

 

Manome, kad ši programa, apimanti medžiagų technologijas ir fizikos sritis, patenkins augantį fiziko-technologo profesijos poreikį Lietuvoje ir prisidės prie naujų sumanių medžiagų gamybos ir technologijų pramonės bei verslo įmonių sėkmingos plėtros Lietuvoje ir paskatins naujus mokslinius tyrimus šioje srityje.

 

 

 

D.U.K.

Turėtum norėti suprasti medžiagas įvairiapusiškai bei domėtis fizika ir chemija. Šioje studijų programoje studentai, turintys matematinį – analitinį mąstymą, save taip pat realizuoja geriau.

Žinoma! Mus kiekvienais metais renkasi studentai, kurie nėra mokęsi fizikos arba chemijos po 10 klasės. Nors šių žinių prireiks studijų laikotarpiu, bet per pirmuosius metus dėstomi fizikos ir chemijos moduliai yra skirti žinių išlyginimui. Taip pat universitete veikia tutorių pagalba sunkiau besisekantiems moduliams, o fakultete veikia „S.O.S pagalba“, kurioje aukštesniųjų kursų studentai savanorystės pagrindais padeda žemesniųjų kursų studentams suprasti mokomuosius dalykus. Todėl, pirmaisiais studijų metais, įdėjus šiek tiek daugiau pastangų toje srityje, kurios nesimokei mokykloje po 10 klasės, gebėsi sėkmingai studijuoti aukštesniuose kursuose.

Norint pažinti medžiagą ir ją gebėti taikyti reikiamoje srityje, būtina medžiagą nagrinėti tiek iš fizikinių savybių pusės, tiek ir iš cheminių savybių pusės, būtina žinoti, kaip suprojektuoti medžiagą ar iš jos padarytą konstrukciją taip, kad ji atlaikytų, taip pat reikia gebėti aprašyti matematiškai procesus, vykstančius medžiagose bei juos suprogramuoti. Taigi, ši studijų programa yra tarpdisciplininė, sujungianti fizikos, chemijos, mechanikos, IT, kokybės kontrolės ir kt. žinias. Tradicinėse fizikos ar chemijos studijų programose yra labiau koncentruojamasi į vieną iš sričių – fiziką arba chemiją.

Medžiagų fizikos ir nanotechnologijų absolventai išeina iš KTU pasirengę dirbti įvairiose technologinėse ar inžinerinėse srityse, įskaitant nanotechnologijų, mikroelektronikos, biotechnologijų, energetikos, gamybos pramonę, aviacijos inžineriją, kokybės valdymą, duomenų analizės ir IT sektoriuje. Tarpdisciplininis mokymas studentams suteikia įvairias profesines galimybes, įskaitant karjerą mokslinių tyrimų, konsultavimo, pramoninių tyrimų srityse.

Studijų programos struktūrą ir aprašą, kuriame gali matyti kokius dalykus studijuosi per visus ketverius metus, gali rasti čia.

Studijų laikotarpiu mokysiesi teorinėse paskaitose, praktikumuose, siejančiuose teoriją ir praktines užduotis bei gilinsi savo įgūdžius dirbdamas su laboratorine technologine įranga laboratorinių darbų metu. Dėstytojai per paskaitas naudoja inovatyvius dėstymo metodus, tokius, kaip problemomis grįstas mokymas, projektais grįstas mokymas, atvejo analizės ir kt.

Studijų programa yra sudaryta taip, kad per pirmuosius ir antruosius studijų metus įgytum tvirtus matematikos, fizikos ir chemijos pagrindus. Antraisiais metais taip pat pradėsi gilintis į medžiagų mokslą per kursus, susijusius su pagrindinėmis medžiagų savybėmis, taip pat įgysi inžinerinio kompiuterinio projektavimo žinių ir susipažinsi su medžiagų taikymo, parinkimo įvairioms sritims aspektais. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais studijų metais toliau gilinsiesi į fundamentaliąsias medžiagų savybes, procesus, vykstančius medžiagose. Trečiųjų metų pabaigoje ir ketvirtaisiais metais sutelksi dėmesį į eksperimentinių ir analitinių įgūdžių tobulinimą per mokslinių tyrimų, produkto vystymo projektą ir baigiamąjį bakalauro projektą. Studentams studijų laikotarpiu taip pat yra suteikiamos profesinio bendravimo, kokybės užtikrinimo, valdymo, darbo komandoje, idėjų generavimo, ekonominio raštingumo žinios ir įgūdžiai.

 

 

 

Kontaktai

Konsultuokis ir studijuok

Tel. +370 679 44 555
el. p. studijos@ktu.lt

 

Studijų programos vadovas
Benas Gabrielis Urbonavičius
el. p. benas.urbonavicius@ktu.lt