en

Transporto elektronika

Jau nieko nebestebina gatvėje elektriniu paspirtuku prašvilpiantis senolis. Taip pat – save valdantys automobiliai. Tapo įprasta savaitgalį praleisti toliau nuo namų: Prahoje, Berlyne ar Madride – tereikia kelių valandų kelionės ir mes vietoje. Transportas – visą pasaulį įaudrinanti tema, kurios pažanga ir naujausi stebuklai nebūtų įsivaizduojami be žmonių, kuriančių elektroninius komponentus visoms judančioms priemonėms.

Šiuolaikinis transportas – nuo automobilio, sudėtingos išmanios didmiesčio transporto valdymo sistemos iki šiuolaikinio oro transporto, kur kiekvienas lėktuvas yra tarsi skraidanti moderniausios elektronikos laboratorija – neįsivaizduojamas be elektronikos.

Ši studijų programa ruošia specialistus, puikiai nusimanančius, kaip ir kas veikia skirtingose transporto infrastruktūros elektronikoje. Čia įgysite inžinerinių, IT žinių, automobilių ir orlaivių elektroninių sistemų projektavimo ir diagnostikos įgūdžių bei gebėjimų jas prižiūrėti. Studijų metu galėsite specializuotis automobilių elektronikos inžinerijos arba aviacijos elektronikos srityse.

Baigę studijas puikiai išmanysite automobilių ir orlaivių elektroniką, valdymo blokų programavimą, skirsite dyzelinių ir benzininių bei elektrinių ir hibridinių variklių valdymo metodus. Būsite navigacijos sistemų bei komforto ir saugumo įrangos ekspertais, žinosite aviacinės elektronikos ypatumus bei priežiūros specifiką.

Vieta Kaunas
Elektros ir elektronikos fakultetas
Pakopa Pirmosios pakopos studijos
Kryptis Elektronikos inžinerija
Kalba Lietuvių kalba
Forma Nuolatinė - 4 m. (Dieninė), Ištęstinė - 6 m. (Dieninė)
Laipsnis Inžinerijos mokslų bakalauras
Specializacijos Automobilių elektronika,
Aviacijos elektronika

Kviestiniai lektoriai

Valery Dragan

Magicmotorsport.com lektorius

Mantas Jasiulevičius

Baltic diagnostic service, UAB vadovas

Arūnas Marma

UAB „Arevita“ projektų vadovas

Egidijus Šedys

UAB „Robert Bosch“
 

Programos vertės

Studijos

Vertingas ir įdomus junginys

Šios studijos – unikali elektronikos inžinerijos krypties programa orientuota į transporto sektorių. Čia gilinsitės į specifinius transporto elektronikos niuansus, taikant bazines elektronikos inžinerijos žinias kartu su praktika. Gilinsitės į transporto sektoriuje naudojamų elektroninių sistemų projektavimą, ugdysite praktinio darbo įgūdžius su transporte naudojama elektronine įranga, nagrinėsite automobilių ir orlaivių elektronikos eksploataciją ir jos specifiką. Aviacijos elektronikos inžinieriai ruošiami pagal EASA (Europos aviacijos saugumo agentūros) Part 66/147 specialistų rengimo reikalavimus, naudojant šį reglamentą atitinkančią mokymo metodiką bei sudedamąsias dalis.

Įgūdžiai

Projektavimas ir praktika

Išmoksite automobilių, elektromobilių ir orlaivių elektroninių sistemų ypatumų, transporto srautų valdymo ir navigacijos sistemų projektavimo žinių. Greta to – įgysite praktinių žinių, kaip dirbti su testavimo ir diagnostikos priemonėmis, jutikliais bei valdikliais. Būsimieji aviacijos elektronikos inžinieriai turės galimybę atlikti praktiką Lietuvoje veikiančiose aviacinę veiklą vykdančiuose įmonėse.

Karjera

Puikios perspektyvos

Baigę studijas dirbsite inžinieriais, techninės priežiūros ir eksploatacijos specialistais, transporto technologijų projektų vadovais, kursite transporto priemones ir sistemas. Būsite geidžiami tokiose įmonėse kaip „Continental Automotive Lithuania“, „Hella“ „Xirgo Global“, „Scania Lietuva“, „Volvo Lietuva“, „Al-Ko“, „Robert Bosch“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Kautra“, „Aviabaltika“, „Kauno autobusai“, „Arevita“, taip pat UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, UAB „FL Technics“, UAB „Helisota“, UAB „Termikas“, UAB „ASU Baltija“, VSAT Aviacijos rinktinė, VĮ „Oro  avigacija“, „Sportinė aviacija ir Ko“ bei daug kitų.

Infrastruktūra

Moderniausios laboratorijos

Bendradarbiaujant su UAB „Baltic Diagnostic Service“, KTU įkurta moderniausia Baltijos šalyse automobilinės diagnostikos laboratorija, kurioje studentai turi galimybę mokytis ir susipažinti su naujausiais profesionaliais automobilių kompiuterinės diagnostikos prietaisais. Čia dirbsite su naujausia laboratorine „LD Didactic“ įranga ir atliksite borto kompiuterio, elektroninės stabilumo sistemos (ABS), komforto sistemų ir CAN duomenų perdavimo sąsajas, elektroninių dyzelinio variklio valdymo sistemų ir LIN tinklo magistralių tyrimus. Nanopalydovų ir avionikos laboratorijoje gilinsitės į skrydžių valdymo ir navigacijos specifiką.

Kolegos

Žinios – aktualios ir pačios naujausios

Paskaitas skaito išskirtinės kvalifikacijos kviestiniai lektoriai: Shayan Ali – „Continental Automotive Lithuania UAB“ vykdantysis direktorius; Michael Jarecki – UAB „Hella Lithuania“ vykdantysis direktorius, Mario Gonzalez Guierrez – „Continental Automotive Lithuania UAB“ gamyklos vadovas ir kiti kviestiniai lektoriai. Todėl iš pirmų lūpų sužinosite transporto elektronikos vystymosi tendencijas ir naujausias technologijas.

 

Įgūdžių aprašas

Diagnostika – parametrai, charakteristikos, algoritmai.
Sensorika – transporto jutikliai, valdikliai.
Automobilio elektronika – elektroninis valdymas, traukos ir stabilumo kontrolė, komforto sistemos.
Informacinės sistemos – transporto srautai, valdymas, integravimas.
Transporto sektoriuje naudojamos elektroninių sistemų projektavimas Praktinio darbo su transporte naudojama elektronine įranga įgūdžiai Transporto elektronikos eksploatacija Naujausių technologijų žinios


Atsiliepimai

Darius Belazaras

UAB „Littelfuse LT“ mokslinių tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas

 

Projektuodami ir gamindami autotransporte naudojamus įvairius komponentus, elektroninių sistemų sudėtines valdymo dalis, pastebime gilesnes žinias automobilių elektronikos srityje turinčių šios srities specialistų trūkumą. Inovatyvi transporto elektronikos studijų programa užpildo potencialias spragas rengiant šios srities specialistus.

Martynas Šileika

Transporto elektronikos studentas

 

Studijuodamas supratau, kokios yra svarbios įgytos žinios transporto elektronikos srityje ir tai suteikė man galimybę tobulėti bei realizuoti savo idėją paverčiant verslu. Esu dėkingas visiems savo kurso kolegoms bei man žinias perdavusiems dėstytojams.“

Karjera

Jūsų žinios leis:

 – Užtikrinti transporto elektroninių sistemų ir jų sudedamųjų dalių veikimą.
 – Nustatyti bei vertinti techninės priežiūros ir eksploatacijos standartus.
 – Projektuoti elektronines transporto sistemas.
 – Identifikuoti elektronikos ir transporto inžinerijos problemas bei pateikti sprendimus joms spręsti.
 – Konstruoti bei projektuoti bendrąsias transporto elektronikos sistemas.
 – Vadovauti praktiniams tyrimams bei eksperimentams, parinkti jiems tinkamą įrangą.
  – Spręsti transporto elektronikos inžinerines problemas.

 

 

 

Gali tapti

Transporto elektronikos inžinieriumi (-e)

Tai transporto elektroninių sistemų ar jų sudedamųjų posistemių inžinieriai. Šie žmonės užtikrina, kad tokios sistemos veiktų sklandžiai.

Transporto veiklų organizavimo ir valdymo ekspertu (-e)

Tai specialistai, kurių pagrindinė užduotis – organizuoti transporto veiklas. Jie valdo ir užtikrina optimalų tokių procedūrų darbą.

Techninės priežiūros ir eksploatacijos specialistu (-e)

Šie specialistai nustato bei vertina techninės priežiūros bei eksploatacijos standartus, užtikrina sklandų šių procedūrų vykdymą bei atitikimą.

Transporto priemonių bei sistemų projektuotoju (-a)

Tai inžinieriai, kurie projektuoja įvairias transporto elektronines sistemas ar jų sudedamąsias posistemes, taip pat teikia konsultacijas šiais klausimais.

Elektroninių aviacijos sistemų inžinieriumi (-e) ir orlaivių elektronikos eksploatacijos inžinieriumi (-e)

Tai aviacijos elektronikos inžinieriai, atliekantys šiuolaikinių orlaivių elektros ir elektroninių prietaisų bei sistemų priežiūrą, remontą ir atnaujinimą pagal griežtus aviacijoje taikomus unifikuotus reikalavimus. Šie specialistai geba atlikti projektavimo darbus aviacinių elektros ir elektroninių sistemų srityje.

 

Minimalūs reikalavimai

Stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas

2021 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:  

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • matematikos (išskyrus stojantiems į menų krypčių grupės studijų programas Architektūra ir Muzikos technologijos);
  • stojančiojo laisvai pasirenkamas egzaminas;

Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2019 – 2020 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:  

Stojančiojo, brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7 (suapvalintas iki sveiko skaičiaus):

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2016 – 2018 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai:

Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2015 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:

Išlaikyti du valstybiniai brandos egzaminai:

  • lietuvių kalbos ir literatūros;
  • užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu nei B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (arba tarptautinis užsienio egzaminas).

Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2014 metais ir anksčiau Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą, taip pat kitais atvejais:
  • Stojantiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, taip pat išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.
  • Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas

2021 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:
  • Išlaikytas vienas laisvai pasirenkamas valstybinis egzaminas;
  • Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
2019 – 2020 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:
  • Išlaikytas vienas laisvai pasirenkamas valstybinis egzaminas;
  • Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
2016 – 2018 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:
  • Išlaikytas vienas laisvai pasirenkamas valstybinis egzaminas;
  • Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
2015 metais Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą:
  • Išlaikytas vienas laisvai pasirenkamas valstybinis egzaminas;
  • Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
2014 metais ir anksčiau Lietuvoje įgijusiems vidurinį išsilavinimą, taip pat kitais atvejais:
  • Stojantiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir iki 2014 metų įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, taip pat išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose, pagal tarptautinių organizacijų ar užsienio valstybių švietimo programas, atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos, arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų – vidurinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.
  • Konkursinis balas ne mažesnis kaip einamaisiais metais nustatytas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro – 5,4 balo, išskyrus stojantiesiems, kurie yra atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

 

Papildomi kriterijai

Kriterijai
Kriterijus: Vertė balais:

Tarptautinių olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

aukso medalis arba I vieta – 2,5

sidabro medalis arba II vieta – 1,5

bronzos medalis arba III vieta – 1

Šalies olimpiadų, konkursų I-III vietos laimėjimas

aukso medalis arba I vieta – 1,5

sidabro medalis arba II vieta – 1

bronzos medalis arba III vieta – 0,5

Tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu

1

Bazinių karinių mokymų arba nuolatinės privalomosios karo tarnybos baigimo pažymėjimas

0,5

Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo įvertinimas ≥ 9

0,25

Dalyvavimo „Erasmus+“, „Europos solidarumo korpusas“ finansuotuose tarptautinės savanoriškos veiklos projektuose arba „Nacionalinėje jaunimo savanoriškos veiklos programoje“ (≥3 mėn.) pažymėjimas, arba “Jaunimo savanoriškoje tarnyboje” (≥6 mėn.) pažymėjimas

0,25

Stojantiems į studijų programą Muzikos technologijos

0,15×A,

A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

Konkursinio balo sandara

Konkursinis dalykas Svertinis koeficientas Dalyko tipas
Pirmasis dalykas:

matematika

0,4

Brandos egzaminas

Antrasis dalykas:

fizika arba chemija, arba informacinės technologijos

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Trečiasis dalykas:

dalykas, nesutampantis su kitais, kurio VBE organizuojamas einamaisiais metais arba kvalifikacijos egzaminas

0,2

Brandos egzaminas arba metinis pažymys

Ketvirtasis dalykas:

lietuvių kalba ir literatūra

0,2

Brandos egzaminas

Stojantiesiems savo konkursinį balą rekomenduojame pasitikrinti naudojantis konkursinio balo skaičiuokle.

Konkursinio balo skaičiuoklė pagal konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą.

 

Studijų kaina

2020-2021 m. m. taikyta metinė studijų kaina, įstojus į valstybės nefinansuojamą studijų vietą:

Nuolatinė studijų forma 2951 €
Ištęstinė studijų forma 1967 €
Kredito kaina 49,18 €

 

Finansinė parama

Kontaktai

Studijų informacijos grupė
Studentų g. 50-121, Kaunas
Tel. +370 679 44 555
el. p. studijos@ktu.lt
Studijų programos vadovas
Doc. dr. Andrius Chaziachmetovas
Studentų g. 50-340, Kaunas
Tel. +370 616 59 229
el. p. andrius.chaziachmetovas@ktu.lt