Aeronautikos inžinerija

6211EX024 Aeronautikos inžinerijos magistras N - 2 m. Kaunas

Tarpkryptinė aviacijos inžinerijos, aviacijos mechanikos inžinerijos ir aviacijos elektronikos šakas apimanti programa, kurią pabaigusieji projektuoja aviacinius ir kosminius aparatus, jų sistemas ir elementus, vertina jų būseną ir elgseną, sprendžia inžinerines funkcionalumo, patikimumo, informacijos perdavimo problemas bei vykdo analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus.


 

 

Priėmimo tvarka

Kviestiniai lektoriai

Laurynas Krasinskas

AB „FL Technics“ inžinierius - avionikas
Nerijus Baublys

Nerijus Baublys

AB „Helisota“ kokybės vadovas
Marius Andrikaitis

Marius Andrikaitis

AB Sportinė aviacija ir ko., inžinierius-konstruktorius
Studijos

Industrijos patirtis

Studijų procese panaudojant aviacijos ir kosmoso industrijoje veikiančių tarptautinių kompanijų taikomas modernias technologijas, pažangius tyrimų metodus bei projektavimo aplinkas, vykdomi grupiniai inžineriniai projektai tokiose tematikose kaip Palydovų orbitinio segmento ryšio sistemos projektavimas, Nano palydovų panaudojimas telekomunikacinėms paslaugoms, Mikro ir nano palydovų antžeminė valdymo sistema, Skystojo kuro manevrinio raketinio variklio ir jo bandymų sistemos kūrimas ir tyrimas, Orlaivio išilginio stabilumo kontrolės sistemos modeliavimas, Orlaivio sparno elementų stabilumo tyrimas ir kt.

Infrastruktūra

Tarptautinių standartų įranga

Studijose bei baigiamųjų projektų tyrimuose pasitelkiama tarptautinius standartus atitinkanti laboratorinė ir programinė įranga, esanti programą vykdančių Elektros ir elektronikos bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetų laboratorijose – Aerodinamikos tyrimų, Nanopalydovų ir avionikos, Radijo ir optinio ryšio, Dinamikos, Elektrodinamikos, Transporto ir mechatroninių sistemų bei Gynybos technologijų, Mechatronikos ir prof. K. Baršausko Ultragarso mokslo institutų mokslo laboratorijose –Raketinės technikos, Ultragarsinės matavimo technikos, Skaitmeninio modeliavimo, Dinamikos, Robotikos ir pjezomechanikos.

Paklausa

Paklausa kintančioje darbo rinkoje

Transporto, energetikos, žemės ūkio, viešojo saugumo ir krašto apsaugos srityse vis plačiau taikant bepiločių orlaivių – fiksuoto sparno orlaivių ir sukasparnių-multikopterių sistemas, jų projektavimo, gamybos bei taikymo veiklas vykdančiose  bei jas planuojančiose įmonėse aktualios bepiločių orlaivių ar jų sistemų projektavimo, valdymo, saugos, būsenos stebėsenos, procesų modeliavimo ir jų stebėjimo (vertinimo ir duomenų apdorojimo) naujos žinios ir gebėjimai.

Įgūdžiai

Specializacijos

Priklausomai nuo modeliuojamos karjeros, programos absolventai, studijuodami pasirenkamų alternatyvų Įprastinių ir bepiločių orlaivių sistemų inžinerija ar Kosmoso inžinerija ir tyrinėjimas studijų dalykus, atitinkamai įgyja nuodugnias aviacinių medžiagų, orlaivių konstrukcijų ir sistemų ar kosminių palydovų ir bepiločių orlaivių sistemų projektavimo ir valdymo žinias bei geba spręsti tokias inžinerines ir mokslines problemas kaip funkcionalumas, patikimumas, informacijos perdavimas ir apdorojimas, sertifikavimas.

Karjera

Puikios karjeros perspektyvos

Kūrybingi ir su inžinerine veikla savo ateitį siejantys programos absolventai galės dirbti aviacijos ir kosmoso pramonėje mokslinį tiriamąjį, konsultacinį bei vadovaujantį darbą. Dirbdami palydovų, įprastinių ar bepiločių orlaivių sistemų kūrimo ir taikymo srityse, turi puikias perspektyvas sėkmingai žengti karjeros pakopomis: aeronautikos inžinieriai/tyrėjai > projektų vadovai >  aeronautikos įmonės/skyriaus vadovai

Dalykai

Aeronautika – orlaiviai, konstrukcijos, skrydis
Technologijos – projektavimas, gamyba, valdymas
Tyrimai – sistemos, modeliai, prognozavimas.
Aviaciniai ir kosminiai aparatai – įprastiniai ir bepiločiai orlaiviai, palydovai
Aviacinių ir kosminių aparatų tinkamumo skraidyti reikalavimų, jų funkcinių sistemų ir elementų patikimumo, saugos vertinimo metodų išmanymas ir gebėjimas taikyti praktikoje Gebėjimas kurti ir taikyti matematinius modelius aeronautikos objektų bei procesų analizei ir parinkti tinkamą programinę įrangą Gebėjimas projektuoti aviacinius kosminius aparatus ir jų veikimą užtikrinančias sistemas ar elementus bei rengti projektinę dokumentaciją Gebėjimas inicijuoti ir vykdyti aviacinių kosminių aparatų, jų sistemų ir elementų projektavimo ar modernizavimo projektus ir parinkti tinkamus metodus, programinę bei techninę įrangą

Atsiliepimai

Vidmantas Tomkus

Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius

Europos Komisijos strateginių aerokosmoso technologijų vystymo prioritetai, Lietuvos bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra, JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA), mažųjų palydovų ir bepiločių aparatų rinkos augimas, Aeronautikos techninio aptarnavimo centrų plėtra Lietuvoje suteikia absolventams geras karjeros galimybes. Lietuvai siekiant narystės Europos kosmoso agentūroje ir įvertinus Europos ir pasaulinę aviacijos ir kosmoso technologijų vystymosi situaciją, prognozuojama, kad artimiausiame laikotarpyje asociacijos įmonėms aeronautikos inžinieriai bus ypač aktualūs. Studijų programa „Aeronautikos inžinerija“ yra labai aktuali ir skatina pažangių aukštųjų technologijų kūrimą ir vystymą bei investicijas į aeronautikos ir kosmoso įmonių plėtrą Lietuvoje.

Priėmimo į magistrantūros studijas reikalavimai

Užsienio kalbos mokėjimas ne žemesniu kaip B2 lygiu.

 

0,7 pirmosios pakopos universitetinių studijų arba vientisųjų studijų diplomo arba profesinio bakalauro priedėlio (priedo) dalykų įvertinimų ir papildomųjų studijų pažymėjime įrašytų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis

 

0,2 mokslo veiklos arba meno veiklos  ekspertinis įvertinimas dešimtbalėje sistemoje

 

0,1 motyvacijos vertinimas dešimtbalėje sistemoje

Technologijos ar fizinių mokslų studijų srities bakalauro kvalifikacinis laipsnis (bakalauro diplomo priedėlyje turi būti ≥ 15 kr. aeronautikos inžinerijos ar elektronikos ir elektros inžinerijos bei mechanikos inžinerijos studijų krypčių dalykų)

 

ARBA

 

Kitų studijų sričių bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir 60 kr. papildomosios studijos arba 30 kr. papildomosios studijos ir ≥1 m. praktinės veiklos patirtis.

Technologijos ar fizinių mokslų studijų srities profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir iki 60 kr. papildomosios studijos arba 30 kr. papildomosios studijos ir ≥1 m. praktinės veiklos patirties

 

ARBA

 

Kitų studijų sričių profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir 60 kr. papildomosios studijos.

  1. Gali stoti į papildomąsias studijas, kurias baigus turi teisę dalyvauti bendrame konkurse į antrosios studijų pakopos studijas ir pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas.
  2. Į papildomąsias studijas priimami asmenys, turintys kitos krypties universitetinį arba tos pačios (atskirais atvejais – kitos) studijų krypties ar krypčių grupės koleginį išsilavinimą ir norintys studijuoti Universitete antrosios studijų pakopos studijų programas.
  3. Papildomąsias studijas baigusiems asmenims išduodamas šių studijų baigimo pažymėjimas, kuriame nurodomi išklausyti moduliai, jų apimtis ir įvertinimai.
  4. Papildomosios studijos yra mokamos, vieno kredito kaina – 22 eurai.
  5. Siūlome šias papildomųjų studijų programas.
  6. Priėmimo į papildomąsias studijas datos.

Pageidaujantiems studijuoti valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje

METINĖ KAINA

NUOLATINĖ STUDIJŲ FORMA KREDITO KAINA
3236€ 53,93€
Studijų informacijos skyrius

Studentų g. 50-121, Kaunas

mob. tel. +370 (679) 44 555

e. p. studijos@ktu.lt

Skype: studijosKTU

Studijų programos vadovas

Prof. dr. Artūras Keršys
e. p. arturas.kersys@ktu.lt
tel. +370 (612) 03 307