en

Aeronautikos inžinerija

Tarpkryptinė aviacijos inžinerijos, aviacijos mechanikos inžinerijos ir aviacijos elektronikos šakas apimanti programa, kurią pabaigusieji projektuoja aviacinius ir kosminius aparatus, jų sistemas ir elementus, vertina jų būseną ir elgseną, sprendžia inžinerines funkcionalumo, patikimumo, informacijos perdavimo problemas bei vykdo analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus.

Studijuok
Kodas 6211EX024
Vieta Kaunas
Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas
Pakopa Antrosios pakopos studijos
Kryptis Aeronautikos inžinerija
Kalba Anglų kalba
Forma Nuolatinė - 2 m.
Laipsnis Inžinerijos mokslų magistras

Kviestiniai lektoriai

Laurynas Krasinskas

Aviacijos specialistų mokymo centras - instruktorius

Nerijus Baublys

KTU Aviacijos specialistų mokymų centro vadovas
Marius Andrikaitis

Marius Andrikaitis

AB Sportinė aviacija ir ko., inžinierius-konstruktorius
 

Programos vertės

Studijos

Industrijos patirtis

Studijų procese panaudojant aviacijos ir kosmoso industrijoje veikiančių tarptautinių kompanijų taikomas modernias technologijas, pažangius tyrimų metodus bei projektavimo aplinkas, vykdomi grupiniai inžineriniai projektai tokiose tematikose kaip Palydovų orbitinio segmento ryšio sistemos projektavimas, Nano palydovų panaudojimas telekomunikacinėms paslaugoms, Mikro ir nano palydovų antžeminė valdymo sistema, Skystojo kuro manevrinio raketinio variklio ir jo bandymų sistemos kūrimas ir tyrimas, Orlaivio išilginio stabilumo kontrolės sistemos modeliavimas, Orlaivio sparno elementų stabilumo tyrimas ir kt.

Infrastruktūra

Tarptautinių standartų įranga

Studijose bei baigiamųjų projektų tyrimuose pasitelkiama tarptautinius standartus atitinkanti laboratorinė ir programinė įranga, esanti programą vykdančių Elektros ir elektronikos bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetų laboratorijose – Aerodinamikos tyrimų, Nanopalydovų ir avionikos, Radijo ir optinio ryšio, Dinamikos, Elektrodinamikos, Transporto ir mechatroninių sistemų bei Gynybos technologijų, Mechatronikos ir prof. K. Baršausko Ultragarso mokslo institutų mokslo laboratorijose –Raketinės technikos, Ultragarsinės matavimo technikos, Skaitmeninio modeliavimo, Dinamikos, Robotikos ir pjezomechanikos.

Paklausa

Paklausa kintančioje darbo rinkoje

Transporto, energetikos, žemės ūkio, viešojo saugumo ir krašto apsaugos srityse vis plačiau taikant bepiločių orlaivių – fiksuoto sparno orlaivių ir sukasparnių-multikopterių sistemas, jų projektavimo, gamybos bei taikymo veiklas vykdančiose  bei jas planuojančiose įmonėse aktualios bepiločių orlaivių ar jų sistemų projektavimo, valdymo, saugos, būsenos stebėsenos, procesų modeliavimo ir jų stebėjimo (vertinimo ir duomenų apdorojimo) naujos žinios ir gebėjimai.

Įgūdžiai

Specializacijos

Priklausomai nuo modeliuojamos karjeros, programos absolventai, studijuodami pasirenkamų alternatyvų Įprastinių ir bepiločių orlaivių sistemų inžinerija ar Kosmoso inžinerija ir tyrinėjimas studijų dalykus, atitinkamai įgyja nuodugnias aviacinių medžiagų, orlaivių konstrukcijų ir sistemų ar kosminių palydovų ir bepiločių orlaivių sistemų projektavimo ir valdymo žinias bei geba spręsti tokias inžinerines ir mokslines problemas kaip funkcionalumas, patikimumas, informacijos perdavimas ir apdorojimas, sertifikavimas.

Karjera

Puikios karjeros perspektyvos

Kūrybingi ir su inžinerine veikla savo ateitį siejantys programos absolventai galės dirbti aviacijos ir kosmoso pramonėje mokslinį tiriamąjį, konsultacinį bei vadovaujantį darbą. Dirbdami palydovų, įprastinių ar bepiločių orlaivių sistemų kūrimo ir taikymo srityse, turi puikias perspektyvas sėkmingai žengti karjeros pakopomis: aeronautikos inžinieriai/tyrėjai > projektų vadovai >  aeronautikos įmonės/skyriaus vadovai

 

Įgūdžių aprašas

Aeronautika – orlaiviai, konstrukcijos, skrydis
Technologijos – projektavimas, gamyba, valdymas
Tyrimai – sistemos, modeliai, prognozavimas.
Aviaciniai ir kosminiai aparatai – įprastiniai ir bepiločiai orlaiviai, palydovai
Aviacinių ir kosminių aparatų tinkamumo skraidyti reikalavimų, jų funkcinių sistemų ir elementų patikimumo, saugos vertinimo metodų išmanymas ir gebėjimas taikyti praktikoje Gebėjimas kurti ir taikyti matematinius modelius aeronautikos objektų bei procesų analizei ir parinkti tinkamą programinę įrangą Gebėjimas projektuoti aviacinius kosminius aparatus ir jų veikimą užtikrinančias sistemas ar elementus bei rengti projektinę dokumentaciją Gebėjimas inicijuoti ir vykdyti aviacinių kosminių aparatų, jų sistemų ir elementų projektavimo ar modernizavimo projektus ir parinkti tinkamus metodus, programinę bei techninę įrangą

Atsiliepimai

Vidmantas Tomkus

Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius

 

Europos Komisijos strateginių aerokosmoso technologijų vystymo prioritetai, Lietuvos bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra, JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA), mažųjų palydovų ir bepiločių aparatų rinkos augimas, Aeronautikos techninio aptarnavimo centrų plėtra Lietuvoje suteikia absolventams geras karjeros galimybes. Lietuvai siekiant narystės Europos kosmoso agentūroje ir įvertinus Europos ir pasaulinę aviacijos ir kosmoso technologijų vystymosi situaciją, prognozuojama, kad artimiausiame laikotarpyje asociacijos įmonėms aeronautikos inžinieriai bus ypač aktualūs. Studijų programa „Aeronautikos inžinerija“ yra labai aktuali ir skatina pažangių aukštųjų technologijų kūrimą ir vystymą bei investicijas į aeronautikos ir kosmoso įmonių plėtrą Lietuvoje.

Karjera

Studento kompetencijos

– analitinis mąstymas;
– aviacinių ir kosminių aparatų tinkamumo skraidyti reikalavimų, jų funkcinių sistemų ir elementų patikimumo, saugos vertinimo metodų išmanymas ir gebėjimas taikyti praktikoje;
– gebėjimas kurti ir taikyti matematinius modelius aeronautikos objektų bei procesų analizei ir tinkamos programinės įrangos parinkimas;
– gebėjimas projektuoti aviacinius kosminius aparatus ir jų veikimą užtikrinančias sistemas ar elementus, rengti projektinę dokumentaciją;
– gebėjimas inicijuoti ir vykdyti aviacinių kosminių aparatų, jų sistemų ir elementų projektavimo ar modernizavimo projektus ir parinkti, taikyti tinkamus metodus, programinę bei techninę įrangą;
– atvirumas patirčiai;
– sprendimų priėmimas ir kritinių situacijų valdymas.

 

Studento gebėjimai

– gebės dirbti aviacijos ir kosmoso pramonėje mokslinį tiriamąjį, konsultacinį bei vadovaujamą darbą;
– gebės projektuoti ir kurti palydovų, įprastines ar bepilotes orlaivių sistemas, kosminius aparatus, jų sistemas ir elementus;
– gebės valdyti bepiločius orlaivius ar jų sistemas, vertinti jų būseną ir veikimą;
– gebės modeliuoti orlaivių ar jų sistemų valdymo procesus, organizuoti ir kontroliuoti orlaivių techninės priežiūros procesus;
– gebės kokybiškai atlikti būsenų stebėjimų, saugos vertinimą, duomenų apdorojimą, prireikus taikyti ištaisomuosius veiksmus;
– gebės vykdyti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus.

 

 

Gali tapti

 Palydovų orbitinio segmento ryšio sistemų projektuotoju (-a)

– inžinerinės funkcionalumo, patikimumo informacijos perdavimo modernizavimas, problemų sprendimas.

Nanopalydovų telekomunikacijų inžinieriumi (-e)

– raketinių variklių bandymai;
– naujų skysto kuro raketinių variklių sistemų projektavimas;
– orlaivio sistemų kokybės vertinimas ir kontrolė.

Mikro- ir nanopalydovų antžeminio valdymo sistemų specialistu (-e)

– orlaivio mechaninių sistemų modifikavimas, silpnų vietų paieška;
– orlaivių sistemų stabilumo vertinimas, modeliavimo ir eksperimentinių tyrimų vykdymas;
– orlaivio mechaninių sistemų projektavimas pagal sudarytą techninę užduotį.

Skystojo kuro manevrinio raketinio variklio ir jo bandymų sistemos kūrėju (-a) bei tyrėju (-a)

– inovatyvių sprendimų paieška ir jų įgyvendinimas, siekiant pagerinti orlaivio sistemų efektyvumą ir patikimumą;
– skystojo kuro manevrinio raketinio variklio ir jo sistemų imitacinis modeliavimas, eksperimentinių tyrimų atlikimas, vertinimas ir taikomų matematinių modelių sintezė.

 

Minimalūs reikalavimai

Bendri reikalavimai

Į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys, baigę pirmosios studijų pakopos arba vientisąsias studijas ir atitinkantys studijų krypties (krypčių grupės) apraše bei antrosios studijų pakopos studijų programos apraše nurodytus reikalavimus.

Pagrindiniai priėmimo reikalavimai įgijusiems universitetinį bakalauro laipsnį arba magistro kvalifikacinį laipsnį (jei baigtos vientisosios studijos): Pagrindiniai priėmimo reikalavimai įgijusiems koleginį bakalauro laipsnį:
Pagrindiniai priėmimo reikalavimai

Technologijos ar fizinių mokslų studijų srities bakalauro kvalifikacinis laipsnis (bakalauro diplomo priedėlyje turi būti  ≥ 15 kr. aeronautikos inžinerijos ar elektronikos ir elektros inžinerijos bei mechanikos inžinerijos studijų krypčių dalykų)
ARBA
Kitų studijų sričių bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir 60 kr. papildomosios studijos arba 30 kr. papildomosios studijos ir  ≥1 m. praktinės veiklos patirtis (adekvati ketinamos studijuoti studijų programos studijų krypčiai).

Technologijos ar fizinių mokslų studijų srities profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir iki 60 kr. papildomosios studijos arba iki 30 kr. papildomosios studijos bei ≥1 m. praktinės veiklos patirtis (adekvati ketinamos studijuoti studijų programos studijų krypčiai).
ARBA
Kitų studijų sričių profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir  60 kr. papildomosios studijos.

Papildomi priėmimo reikalavimai

Mokėti anglų kalbą ne žemesniu kaip B2 lygiu ir, esant poreikiui, gebėti studijų modulius ir medžiagą studijuoti anglų kalba. 

 

Konkursinio balo sandara

Kontaktai

 

Konkursinio balo dedamosios Svertinis koeficientas
Pirma konkursinio balo dedamoji

Pirmosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų diplomo priedėlyje įrašytų mokomųjų dalykų įvertinimų svertinis
vidurkis

0,7

Antra konkursinio balo dedamoji

Mokslo veiklos (mokslinių publikacijų, pranešimų mokslinėse konferencijose, dalyvavimo parodose, darbo studentų
mokslinėje draugijoje, darbo mokslinėje grupėje ir kt.) arba meno veiklos (meno kūrinio skelbimo arba realizavimo,
dalyvavimo meno parodose ir architektūriniuose konkursuose), stojant į meno srities studijų programas, įvertinimas
dešimtbalėje sistemoje

0,2

Trečia konkursinio balo dedamoji

Motyvacijos įvertinimas dešimtbalėje sistemoje 

0,1

Papildomi balai

Prie konkursinio balo gali būti papildomai pridedama 0,5 balo už antrosios užsienio kalbos mokėjimą ne žemesniu nei B2 lygiu.

Studijų informacijos skyrius
Studentų g. 50–121, Kaunas
tel. +370 (679) 44 555
e. p. studijos@ktu.lt

 

Studijų krypties programų vadovė
Janina Jablonskytė
Studentų g. 56, 235 kab.
el. p. janina.jablonskyte@ktu.lt

 

Studijų kaina

Metinė 2019 m. studijų kaina priimtiems studijuoti nuo rugsėjo 1 d. valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje:

Nuolatinė studijų forma 3737 €
Kredito kaina 62,28 €

 

Finansinė parama